Cukrinis diabetas – simptomai, mityba, priežastys ir gydymas

Šioje nuotraukoje - cukraus šaukštelis.

Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų. Lietuvoje ja serga apie 5 proc. gyventojų. Palyginimui, JAV 2018 metais cukriniu diabetu sirgo 34,2 mln. žmonių arba 10,5 proc. visos populiacijos. Per pastaruosius 50 m. sergamumas cukriniu diabetu išaugo net 25 kartus.

Diabetas, ypač II-ojo tipo, dažnai vadinamas „civilizacijos liga“: jis vystosi dažnai persivalgantiems, daug riebaus, kaloringo maisto vartojantiems, mažai sportuojantiems bei antsvorio turintiems, nuolat stresą patiriantiems žmonėms. Manoma, kad iki 2025-ųjų pasaulyje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius perkops 330 mln.

Tai ir viena iš dažniausių nediagnozuotų ligų: ne visi simptomai yra ryškūs, daugelis jų – nespecifiniai, tad nemažai žmonių diagnozę išgirsta ligai jau gerokai pažengus. Apie 30 proc. žmonių nežino, kad serga cukriniu diabetu. 20–50 proc. pacientų II-ojo tipo cukrinis diabetas nustatomas tik tuomet, kai pasireiškia ligos komplikacijos.

Palyginimui, I-ojo tipo cukriniu diabetu, skirtingų šaltinių duomenimis, serga 5–10 proc. visų sergančiųjų.

Ligos tipai

I-ojo tipo cukrinis diabetas

I-ojo tipo cukrinis diabetas – autoimuninė paveldima arba virusų sukelta liga. Ja susergama, kai imuninė sistema pradeda naikinti insuliną gaminančias ląsteles.

I-ojo tipo diabetu dažniau suserga vaikai (taip pat ir naujagimiai bei kūdikiai), jaunesnio amžiaus (iki 40 m.) žmonės. Taigi, didesnę riziką susirgti I-ojo tipo diabetu patiria:

  • jaunesni nei 20 m.;
  • baltieji;
  • tie, kurių artimieji (vienas iš tėvų, brolis, sesuo ar seneliai) taip pat serga I-ojo tipo cukriniu diabetu.

Liga pasireiškia tuomet, kai kasa visiškai nustoja gaminti insuliną. Tokiu atveju ligonis kasdien turi gauti insulino injekcijų.

I-ojo tipo diabetą diagnozuoti lengviau, nes įprastai jo simptomai yra kur kas ryškesni. Tačiau pati ligos forma ir eiga – sudėtingesnė.

II-ojo tipo cukrinis diabetas

II-ojo tipo cukriniu diabetu dažniau serga vyresni ir antsvorio turintys žmonės, tačiau vis dažniau liga diagnozuojama ir nutukusiems vaikams ir paaugliams, tad šio tipo diabeto nebegalima laikyti vyresnio amžiaus žmonių liga. Vis tik rizika susirgti II-ojo tipo cukriniu diabetu vyresnio amžiaus žmonėms didėja.

II-ojo tipo diabetas pasireiškia dėl audinių atsparumo insulinui sumažėjus insulino sekrecijai kasoje arba pasireiškus insulino gamybos sutrikimui bei padidėjus audinių (ypač kepenų, raumenų ir kt.) atsparumui insulinui.

Nėščiųjų (gestacinis) diabetas

Nėščiųjų diabetas – nėštumo metu išsivystęs cukraus apykaitos sutrikimas, dažniausiai praeinantis pagimdžius. Tačiau nėščiųjų diabetą gydyti būtina, nes ateityje moterims didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sutrikti angliavandenių apykaita. Vaisius, jei nėščioji serga diabetu, gimsta didesnio svorio, todėl didėja gimdymo traumų, taip pat apsigimimų, vystymosi sutrikimų, vaisiaus žūties rizika.

Nėščiųjų diabeto rizikos veiksniai:

  • nutukimas;
  • paveldimumas, ypač kai sergančiųjų cukriniu diabetu yra tarp pirmosios eilės giminių;
  • didesnio svorio vaisius ( > 4 kg).

Cukrinio diabeto priežastys

Cukrinio diabeto pagrindinė priežastissutrikusi medžiagų apykaita: būdingi baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai, atsirandantys dėl insulino išskyrimo patologijų. Palaipsniui vystosi hiperglikemija – didėja gliukozės koncentracija kraujyje.

Susirgus cukriniu diabetu insulino receptoriai tampa nejautrūs, todėl gliukoze prasčiau aprūpinamos kepenys, raumenys, riebalinis audinys ir kiti organai bei sistemos. Gliukozės trūkstant organizmas siunčia signalą apie jos trūkumą, todėl gliukozės didesnius kiekius išskiria kepenys ir tokiu būdu gliukozės koncentracija kraujyje ženkliai šokteli.

I-ojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai yra įgimtas, tačiau pasireiškia po persirgtų virusinių infekcijų, stipraus streso ir kitų priežasčių.

II-ojo tipo cukrinio diabeto priežastys:

  • Paveldėjimas
  • Amžius: vyresnio amžiaus pacientams didėja rizika susirgti II-ojo tipo cukriniu diabetu
  • Nutukimas
  • Ūminės bakterinės ir virusinės infekcijos: lėtinis tonzilitas (angina), skarlatina, plaučių uždegimas, sinusitas, gripas, virusų sukeltas hepatitas, vėjaraupiai ir kt.
  • Tuberkuliozė
  • Reumatas
  • Smegenų traumos, infekcinės ligos
  • Nėštumas
  • Podagra
  • Alkoholizmas
  • Kasos uždegimas ir kitos ligos, pažeidžiančios šį organą
  • Kai kurių formų vėžys
  • Stiprus stresas

Cukrinio diabeto simptomai

  • Troškulys
  • Alkio jausmas
  • Svorio mažėjimas
  • Odos niežėjimas
  • Dažnas šlapinimasis (dažniau 4–7 kartus per parą)
  • Silpnumas ir nuovargis
  • Odos infekcijos, prastai gyjančios žaizdos
  • Regos sutrikimai
  • Aukštas kraujospūdis
  • Dažnai pasikartojančios šlapimtakių infekcijos

Specifiniai I-ojo tipo cukrinio diabeto simptomai:

  • Greitas kūno masės sumažėjimas
  • Pykinimas ir vėmimas

Specifiniai II-ojo tipo cukrinio diabeto simptomai:

  • Dažnos grybelinės infekcijos
  • Lėtai gyjančios žaizdos
  • Kojų ir pėdų skausmas, tirpimas, išsivystantis dėl pažeistų nervų

Norint išvengti pavojingų komplikacijų, svarbu žioti apie ligą įspėjančius simptomus. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Simptomams įtakos turi cukraus kiekis kraujyje.

Atkreipkite dėmesį: II-ojo tipo cukrinis diabetas – kur klastingesnis, jis gali vystytis be jokių simptomų.

Sergant I-ojo tipo cukriniu diabetu simptomai pastebimi kur kas greičiau ir būna kur kas aštresni, lyginant su sergančiųjų II-ojo tipo cukriniu diabetu.

Cukrinio diabeto tyrimas/diagnozavimas

Ligai diagnozuoti atliekami kompleksiniai tyrimai. Cukrinio diabeto nustatyti vien remiantis gliukozės kiekiu šapime arba kapiliariniame kraujyje negalima. Tikslinant diagnozę tiriamas ir gliukozės kiekis kraujo plazmoje ar kraujo serume (jei nėra galimybių, tuomet bent kraujo serume).

Liga diagnozuojama pagal ryškiausius simptomus bei fiksuojant hiperglikemiją.

Tyrimai turėtų būti atliekami ryte, ne vėliau nei 10 val. Iki tyrimo reikėtų bent 10–12 val. būti nevalgius.

Diagnozavus ligą būtina gydytojo endokrinologo konsultacija:

  • Sergant I-ojo tipo cukriniu diabetu būtina su specialistu konsultuotis kuo skubiau.
  • Sergant II-ojo tipo cukriniu diabetu apsilankyti pas specialistą būtina per 3 mėn. nuo ligos diagnozavimo. Gydytojas endokrinologas koreguoja gydymo planą, įvertina komplikacijas ir rekomenduoja būdus joms gydyti.

Cukrinio diabeto gydymas

Įprastai diabeto gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį.

  • Sergantiems I-ojo tipo cukriniu diabetu žmonėms skiriami insulino preparatai.
  • Sergančiųjų II-ojo tipo cukriniu diabetu gydymo metodai yra įvairesni: juos lemia ligos trukmė, paciento patiriamos komplikacijos ir kt. Skiriama antidiabetinių, dažnai taip pat prireikia insulino preparatų.

Nemedikamentinis cukrinio diabeto gydymas ir mityba

Viena iš efektyviausių priemonių gydyti cukriniam diabetui – dieta.

Bendrosios mitybos rekomendacijos sergantiems cukriniu diabetu:

  • Valgyti rekomenduojama dažnai (5 arba 6 kartus) ir mažomis porcijomis, kasdien tuo pačiu metu.
  • Reikėtų vengti užkandžiavimo.
  • Patariama gerti daug vandens.

Koks maistas tinkamas?

  • Kasdieniame racione turėtų būti kuo daugiau daržovių.
  • Riebius produktus – mėsą, paukštieną, žuvį, pieną ir kt. – reikėtų keisti liesais ir mažiau kaloringais, vartoti daugiau ankštinių produktų.
  • Geriau tinka ne šviežio pieno, bet fermentuoti produktai, pavyzdžiui, rūgpienis arba varškė.
  • Sergantiems cukriniu diabetu žmonėms nedideliais kiekiais galima vartoti datulių ir stevijų (augalų, laikomų natūraliais saldikliais).

Kokių produktų vengti sergantiems cukriniu diabetu?

  • Reikėtų vengti kepto, riebaluose virto maisto. Geriau rinktis virtus arba troškintus patiekalus.
  • Alkoholio geriausia atsisakyti, bet galima maksimali paros dozė – 40 g stipraus alkoholinio gėrimo.
  • Iš mitybos raciono cukriniu diabetu sergantiems žmonėms reikėtų pašalinti miltinius produktus, baltuosius ryžius ir kitus didelės maistinės vertės neturinčius produktus.
  • Vaisių kiekį taip pat, kaip ir saldumynų, reikėtų riboti, nes vaisiuose yra fruktozės. Fruktozė apsunkina gliukozės pašalinimą iš kraujo ir tokiu būdu blogina diabeto kontrolę.
  • Sergant diabetu taip pat reikėtų vengti gausiai sūdytų produktų, kurie gali didinti kraujo spaudimą.

Reikėtų vengti, o dar geriau – ir visai nevartoti cukraus sudėtyje turinčio maisto:

  • Jei nustatytas diabetas, reikės įprasti skaityti produktų pakuočių etiketes: daugelyje perdirbto maisto yra cukraus, konservantų ir kitų žalingų komponentų.
  • Įprastus vaisvandenius, kurių sudėtyje yra cukraus, keisti dietiniais.
  • Desertus, arbatą rekomenduojama saldinti saldikliais, geriausia natūraliais ir nekaloringais, o dar geriau – įprasti vartoti nesaldintus karštuosius gėrimus.

Šiuo metu sergančiųjų cukriniu diabetu mityba – kur kas paprastesnė nei prieš keliolika metų, nes parduotuvėse vis daugėja becukrių maisto produktų.

Medikamentinis ir kompleksinis cukrinio diabeto gydymas

Trumpai apžvelgsime medikamentus, skiriamus gydant cukrinį diabetą.

Metforminas – tai II-ojo tipo cukriniam diabetui gydyti dažniausiai skiriamas vaistas. Jis labai tinka žmonėms, turintiems antsvorio.

Glitazonai (tiazolidindionai) veikia per PPAR gama receptorius mažindami atsparumą insulinui. Jie mažina tiek alkio jausmą, tiek ir hiperglikemiją po valgio. Šie ilgalaikį poveikį turintys preparatai saugo beta ląstelių funkciją.

Sulfanilkarbamido preparatai skatina insulino gamybą kasoje ir efektyviai veikia kasai dar esant pajėgiai gaminti insuliną.

Meglitinidai skatina insulino sekreciją.

Plačiai sergantiesiems diabetu skiriamas insulinas – baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos beta ląstelės.

Cukrinio diabeto kompleksinio gydymo metodai:

  • Metforminas ir speciali dieta
  • Metforminas ir tiazolidindionai
  • Metforminas ir sulfanilkarbamido preparatai
  • Metforminas ir meglitinidai
  • Metforminas ir insulinas

Cukrinio diabeto komplikacijos

Dažniausiai pasitaikančios diabeto komplikacijos – miokardo infarktas, insultas, neuropatija, kojų kraujotakos sutrikimai. Dėl kraujotakos sutrikimų gali prasidėti gangrena, atsirasti trofinių opų.

Gan dažna komplikacija – stambiųjų ir smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai. Dažniausiai kraujagyslės pažeidžiamos blogai kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje.

Rinkoje galima įsigyti ir gliukozometrų, kurie leis išmatuoti gliukozės kiekį jūsų kraujyje.

Gana dažnas ir akių tinklainės pažeidimas. Ši komplikacija gali būti fiksuojama ir vos susirgus cukriniu diabetu. Paprastai daugeliui suaugusių pacientų fiksuojami mažesni ar didesni akių tinklainės pažeidimai.

Inkstų kamuolėlių pažeidimas – nefropatija, sukelianti inkstų nepakankamumą.

Patarimai ir profilaktika sergant cukriniu diabetu

Vyresniems nei 45 m., taip pat patenkantiems į rizikos grupę žmonėms reikėtų periodiškai atlikti tyrimus.

Būtina laikytis sveikos gyvensenos principų ir gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą:

  • užsiimant fizine veikla mažėja gliukozės kiekis kraujyje;
  • organizmas pradeda efektyviau naudoti insuliną, o audiniams jį lengviau įsisavinti;
  • gerėja bendroji sveikata;
  • sumažėja diabeto komplikacijų rizika;
  • vidutinio ir didesnio intensyvumo treniruočių metu didėja ištvermė ir širdies susitraukimų dažnis;
  • sumažėja mirtingumo rizika;
  • sumažėja vaistų poreikis;
  • stabilizuojamas svoris.

Gydant diabetą gali būti naudingi tam tikri augalai:

  • Graikinis riešutmedis (tinkama žaliava – žievė, lapai ir pumpurai). Augalas stimuliuoja kasos funkcijas, pasižymi antiseptinėmis, antibakterinėmis savybėmis, mažina kraujagyslių pralaidumą.
  • Kvapusis šalavijas padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą, skatina egzokrininę kasos veiklą ir tokiu būdu palengvina virškinimą. Tinkamas visas augalas, taip pat tinktūra ar eterinis kvapiųjų šalavijų aliejus.
  • Tikrasis margainis padeda sumažinti gliukozės koncentraciją kraujyje, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, palaiko kraujagyslių tonusą ir kt. Gydant diabetą vartojami tikrojo margainio ekstraktai.
  • Vaistinė dirvuolė taip pat stimuliuoja kasos funkcijas, skatina kepenų ir tulžies veiklą, mažina viduriavimą, pasižymi hipoglikeminiu poveikiu. Tinkama žaliava – lapai ir žiedai.

Taigi, apibendrinant, prisiminkite, kad cukrinis diabetas – dar ne nuosprendis: net ir sergant šia liga galima gyventi visavertį gyvenimą, išleista daug naudingos specialios literatūros, ligoniai buriasi į draugijas, organizuojamos konferencijos ir kt., tad su liga kovoti galima taikant naujus, veiksmingus metodus.

Mielas skaitytojau, jei neradai turinio kurio ieškojai – parašyk mums apie ką norėtum sužinoti daugiau (el. paštu biuras@bukimesveiki.lt arba Facebook’e) ir mes būtinai į tai atsižvelgsime. Siekiame kurti aktualų, kokybišką ir naudingą turinį visiems mūsų lankytojams. Ačiū, kad daliniesi! 💓

Turinys pagal kūno dalį:

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū
Privacy Policy