Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai ir SLAC Nacionalinės greitintuvo laboratorijos Energetikos departamento (JAV) fizikai, tiriantys vėjaraupius sukeliantį, herpes virusų šeimai priklausantį Varicella-zoste virusą, išsiaiškino, jog pagrindinis baltymas, kuriuo šis virusas sukelia vėjaraupius, veikia visiškai kitaip, nei buvo manoma iki šiol, praneša „ScienceDaily“.
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kuria dažniausiai suserga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ir nors ikimokyklinio amžiaus vaikams vėjaraupiai įprastai nesukelia rimtų komplikacijų, vėjaraupiais susirgus vyresniame amžiuje – rizika sveikatai daug didesnė. Dėl viruso nusilpus imunitei sistemai, gali išsivystyti tokios ligos, kaip juostinė pūslelinė.
Rezultatai pasiekti su krio-EM
Stanfordo universiteto ir SLAC tyrėjai prie minėtųjų mokslinių išvadų priėjo naudamiesi aukštos rezoliucijos transmisinį elektroninį mikroskopą – krio-EM (angl. cryo-EM), kuris parodė, kad imuninė sistema gali apsisaugoti nuo vėjaraupių kovodama su viruso baltymu iki šiol nepažintu būdu.
Varicella-zoste viruso taip vadinamas gB baltymas, esantis virusinės ląstelės apvalkale, molekuliniu lygiu savo „čiuptuvais“ prisijungia prie sveikųjų ląstelių ir užpildo jas, taip sukeldamas vėjaraupius.
Tačiau kaip nurodė vienas iš mokslininkų grupės autorių Stefanas Oliveris, eksperimentuojant su krio-EM, visų nuostabai buvo atrasta, kad viruso antikūnams visai nebūtina taikytis į gB baltymo „čiuptuvus“, kad būtų išvengiama vėjaraupių. Šie duomenys suponuoja, kad gB baltymas gali paveikti sveikas ląsteles ne tik prie jų prisijungdamas „čiuptuvais“, o ir kitais būdais.
Reikalingi tolimesni tyrimai
Tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip tiksliai gB baltymas paveikia ląsteles ir sukelia vėjaraupius, reikalingi tolimesni tyrimai. Šie tyrimai itin svarbus tuo, kad išsiaiškinus tikslų gB baltymo veikimą ir tai, kaip jis užpildo sveikas ląsteles, bus galima gerinti ir kitų herpes virusų gydymo galimybes.
„Šiai dienai neturime vakcinų nuo herpes virusų, išskyrus vakcinas nuo vėjaraupių. Kūrimas vakcinų, kurios efektyviau taikytųsi į gB baltymą, galėtų išspręsti daug medicininių problemų. Vienintelis būdas, kaip geriau suprasti gB baltymo veikimą yra naudojant krio-EM galimybes. Be šių mikroskopų nebūtume galėję sužinoti, kaip molekuliniu lygmeniu vyksta viruso plitimo procesai“, – teigė Stefanas Oliveris, vyriausiasis mokslų darbuotojas Stanfordo universitete.
