Vėjaraupiai: simptomai, gydymas ir prevencija | Nuo A iki Z

Mergaitė serganti vėjaraupiai sėdi nuliūdusi ant lovos išberta spuogeliais.

Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, kurios pagrindinis bruožas – pūslelių tipo odos bėrimas. Vėjaraupius daugelis prisimena iš briliantine žaluma nusėto kūno.

Iš viso sergant vėjaraupiais gali susidaryti net iki 500 pūslelių, o viename plote galima aptikti ir „šviežių“ pūslelių, ir jau susiformavusių šašelių. Labai dažnai vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, tačiau ja serga ir suaugusieji.

Šiame straipsnyje pateikiame išsamią informaciją apie šią ligą ir ką svarbu žinoti mažus vaikus auginantiems tėvams ir visiems, kurie šia liga dar nėra persirgę.

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Ligos sukėlėjas – Varicella zoster virusas (VZV). Tai herpeso virusas, todėl pūslelės – beveik identiškos kaip ir sergant lūpų pūsleline.

Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, tiesioginio kontakto su ligoniu metu, pvz., ligoniui kosint ar čiaudint ar palietus ligonio odą, taip pat per nešvarias rankas. Po kontakto su dar visiškai nespėjusiu pasveikti ligoniu tikimybė užsikrėsti siekia net 90 proc. Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, reikėtų laikytis šių rekomendacijų.

Svarbu: Vėjaraupių sukėlėjai gali pasklisti net kelių metrų atstumu. Kvėpavimo takais ar per akių gleivinę patekęs į limfmazgius, kepenis, blužnį virusas išplinta po visą organizmą. Nėščioji ligą vaisiui perduoda per placentą.

Liga lengvai plinta dėl to, kad ligonis aplinkinius gali užkrėsti likus 2 dienoms iki bėrimų atsiradimo. Taip pat aplinkinius dar galima užkrėsti 5 d. ar net ilgiau po paskutinių bėrimų atsiradimo. Atsiradus šašams vėjaraupiai neužkrečiami.

Vėjaraupiai ypač gerai plinta uždarose patalpose, todėl liga savo piką pasiekia vėlyvo rudens ir žiemos mėnesiais.

Sergamumas vėjaraupiais

Kasmet vėjaraupiais Lietuvoje serga 13–18 tūkst. žmonių, dažniausiai 5–9 m. vaikai. Jie perserga lengva forma, todėl komplikacijų pasitaiko retai. Suaugusieji vėjaraupiais serga kur kas sunkiau. Jiems dažniau išsivysto įvairios komplikacijos.

Vėjaraupiai pavojingiausi:

  • naujagimiams ir kūdikiams;
  • nėščiosioms;
  • žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.

Dažniausiai liga diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius – bėrimą, įvertinus rizikos veiksnius (pavyzdžiui, jei vaiko darželio grupėje ar klasėje jau yra neseniai sirgusių šia liga, vaikui sunegalavus jau iškart galima įtarti vėjaraupius).

Vėjaraupių simptomai

  • padidėjusi temperatūra (įprastai iki 37,5–38,5 °C, bet gali būti ir aukštesnė);
  • vangumas;
  • suprastėjęs apetitas;
  • galvos skausmas;
  • nuovargis, įprasto miego ritmo sutrikimai;
  • tipinis kūno bėrimas skysčio pripildytomis mažomis pūslelėmis (pirmieji bėrimai pasirodo liemens srityje, vėliau pūslelių atsiranda ant veido, kaklo, rankų bei kojų);
  • stiprus niežulys;
  • rečiau pasitaikantys simptomai – pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas; taip pat kosulys ir gerklės skausmas.
Sergant vėjaraupiais gali susidaryti net iki 500 pūslelių, kurių dalis gyjant virsta šašais.

Vėjaraupių eiga ir pakartotinio užsikrėtimo tikimybė

Inkubacinis periodas. Inkubacinis laikotarpis įprastai trunka 2–3 sav. Tik po to pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Susirgus vėjaraupiais pirminiai simptomai panašūs į peršalimo ligų.

Bėrimų etapas. Ant viso kūno atsiradus pūslelėms vėjaraupius jau galima lengvai identifikuoti:

  • iš pradžių įvairiose kūno vietose pradeda matytis rausvos dėmelės;
  • po to iškyla pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio;
  • vidutiniškai po 3–5 d. pūslelės subliūkšta ir toje vietoje atsiranda šašelis.

Pūslelių gali atsirasti ne tik ant viso kūno (įskaitant padus ir delnus), bet ir burnoje, ant lytinių organų ir kt. Trūkusios pūslelės greitai virsta skausmingomis opelėmis.

Kūną sergant vėjaraupiais beria nuo 3 iki 7 dienų, šiek tiek trumpiau – apie 3–5 dienas – ligonis karščiuoja.

Svarbu: Visiškai pasveikstama per maždaug 14 d. Nuo ligos pradžios vaiką izoliuoti nuo kolektyvo ir neiti į jokias viešas vietas reikėtų mažiausiai 10 dienų. Į lauką eiti galima – gryname ore viruso sukėlėjai lengvai žūsta.

Verta paminėti, jog dažniausiai persirgus vėjaraupiais arba pasiskiepijus nuo vėjaraupių įgyjamas imunitetas, dėl ko liga nepasireiškia ir nepasikartoja. Tačiau išskiriami trys pagrindiniai veiksniai, kurie retais atvejais gali lemti pakartotinį užsikrėtimą šia daug diskomforto sukeliančia infekcine liga:

  • jei pirmasis susirgimas vėjaraupiais pasireiškia iki 6 mėnesių amžiaus;
  • jei susirgimas buvo vidutinio sunkumo;
  • jei asmens imunitetas yra nusilpęs.

Vėjaraupių gydymas

Specifinio vėjaraupių gydymo nėra, tačiau yra būdų ligai palengvinti.

  • Temperatūros mušimas. Jei temperatūra – aukštesnė nei 38,5 °C, ją reikia mažinti specialiais vaistais. Temperatūrai mažinti netiks aspirinas.
  • Preparatai niežuliui mažinti. Išbertas vietas stipriai niežti, skauda, todėl galima naudoti antihistamininius preparatus, pavyzdžiui, specialias vėsinamąsias putas, gelius ir pan. Dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
  • Antivirusiniai vaistai. Jei imunitetas ypač nusilpęs ar liga pažeidė nervų sistemą, gali būti skiriama ir antivirusinių vaistų. Tačiau tokiu atveju būtina gydytojo apžiūra.

Kaip palengvinti vėjaraupių eigą?

  • Natūralios priemonės. Vis dažniau atsisakoma daugelį metų naudotos briliantinės žalumos, kurią sėkmingai gali pakeisti net ir eterinis arbatmedžių aliejus. Jis yra antibakterinis, pristabdo uždegiminius procesus, suminkština šašelius, be to, nedirgina, negraužia odos. Tai vienas iš nedaugelio eterinių aliejų, kurį galima tepti tiesiai ant odos. Plačiau apie natūralias priemones vėjaraupių gydymui skaitykite čia.
  • Tinkama rankų higiena. Sergant vėjaraupiais reikėtų kuo dažniau plauti rankas. Vaikams reikėtų trumpai kirpti nagus, kad liesdami ir kasydamiesi jie nepažeistų pūslelių ir kad nekiltų antrinė infekcija. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie kasosi nevalingai, ypač miegant, galima užmauti plonas medvilnines pirštines.
  • Maudynės. Temperatūrai nukritus, reikėtų dažnai praustis po dušu. Maudytis vonioje nepatariama, nes pūslelės išmirksta, todėl lengviau sutrūksta – tokiu būdu įnešama antrinė infekcija.
  • Skalavimas, apsiplovimas. Jei išberta burna, ją galima skalauti ramunėlių arba medetkų nuoviru. Jie taip pat puikiai tinka išbertiems lytiniams organams plauti.
  • Tekstilės ir patalpų higiena. Reikia dažnai keisti sergančiojo vėjaraupiais apatinius drabužius, patalynę, rankšluosčius, o ligonio daiktais neturėtų naudotis kiti šeimos nariai. Taip pat reikėtų vėdinti kambarius, šlapiuoju būdu valyti grindis ir dulkes.
  • Maistas ir gėrimai. Karščiuojant labai svarbu gerti daug skysčių, antraip gali prasidėti dehidratacija. Jei išberta ir burnos gleivinė, geriausiai tiktų šiltas, skystas, neaštrus maistas. Maistas padeda greičiau atgauti jėgas ir kovoti su virusu. Daugiau apie sveiką mitybą, vitaminus ir jų vartojimą galite paskaityti čia.

Briliantinė žaluma gydant vėjaraupius

Anksčiau pūslelėms dezinfekuoti buvo plačiai naudota briliantinė žaluma – intensyvios žalios spalvos etanolio tirpalas, vartojamas infekcijų profilaktikai.

Norint dezinfekuoti odą, briliantine žaluma galima tepti vos atsiradusias ir dar nespėjusias pratrūkti pūsleles, tačiau jokios kitos realios naudos, apart dezinfekavimo, šis tirpalas neduos.

Svarbu: Jei pūslelės pratrūkusios, šio tirpalo naudoti negalima – spiritas pažeidžia odą, o tada formuojasi randai. Visuomet geriau naudoti kitas priemones, pavyzdžiui, natūralų eterinį arbatmedžių aliejų arba fenistilo gelį.

Vėjaraupių komplikacijos

Kūdikiams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, vėjaraupių komplikacijų tikimybė – daug didesnė nei vaikams.

Apie 5 proc. atvejų persirgus vėjaraupiais galimos įvairios komplikacijos:

  • Odos ir paodžio bakterinės infekcijos, atsirandančios bėrimų vietose: negydomos jos gali komplikuotis į bakteriemiją (kraujo infekciją) ar net sepsį.
  • Plaučių uždegimas.
  • Akių uždegimas.
  • CNS pažeidimai, įvairių smegenų dalių pažeidimai.
  • Encefalitas, meningitas.
  • Kraujotakos sutrikimai.
  • Pakartotinis sirgimas: nors daugelyje šaltinių nurodoma, kad vėjaraupiais sergama tik 1 kartą, tačiau 1 iš 500 atvejų šia liga galima susirgti pakartotinai.
  • Mirtis (1 iš 5 tūkst. atvejų tarp suaugusiųjų ir 1 iš 100 tūkst. atvejų tarp vaikų).
  • Juostinė (juosiančioji) pūslelinė.

Juostinės pūslelinės ir vėjaraupių ryšys. Juostinę pūslelinę sukelia tas pats Varicella zoster virusas. Juostinė pūslelinė – skausmingas bėrimas pūslelėmis, kurį sukelia persirgus vėjaraupiais suaktyvėjęs virusas. Virusas lieka nugaros bei galvos smegenyse ir suaktyvėja imunitetui nusilpus. Tai viena dažniausių vyresnio amžiaus (nuo 50 m.) žmonių liga.

Vėjaraupių komplikacijos nėštumo metu

Vėjaraupiai labai pavojingi nėščiosioms. Jei nėščioji sirgo vėjaraupiais, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, o paaugęs turėti raidos sutrikimų. Dėl vėjaraupių gali įvykti persileidimas, gresia priešlaikinis gimdymas ar net vaisiaus žūtis.

Potencialios komplikacijos I, II nėštumo trimestrų metu:

  • Apie 2 proc. siekianti įgimto vėjaraupių sindromo tikimybė.
  • Apsigimimai (neišsivysčiusios galūnės, regos problemos, labai maža galva, surandėję odos ploteliai).

III nėštumo trimestro pradžia. Susirgus vėjaraupiais III nėštumo trimestro pradžioje nėščiajai ir vaisiui komplikacijų tikimybė – pati mažiausia. Tikėtina, kad antikūnai bus perduoti ir vaisiui, todėl ateityje jis gali vėjaraupiais nesusirgti arba susirgti tik juostine pūsleline.

Nėštumo pabaiga. Vėjaraupiai ypač pavojingi prieš pat gimdymą, kai naujagimis nespėja antikūnų gauti iš mamos. Tokiu atveju mažyliui gali grėsti net mirtis, tad medikai naujagimiui, kurio mama prieš pat gimdymą ar iškart po jo susirgo vėjaraupiais, skiria Varicella zoster imunoglobulino.

Jei nėščioji suserga vėjaraupiais I ar II nėštumo trimestrų metu – yra apie 2 proc. siekianti įgimto vėjaraupių sindromo tikimybė.

Skiepai nuo vėjaraupių – vieni rekomenduoja, kiti – atsisako

Pagrindinė prevencinė priemonė rekomenduojama Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) – skiepai nuo vėjaraupių. Jais galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn. amžiaus, vaikus ir suaugusiuosius.

Daugelis medikų rekomenduoja skiepyti vyresnius nei 9 m. vaikus bei suaugusiuosius, kurie anksčiau nebuvo sirgę vėjaraupiais. Pagrindinė priežastis – daug didesnė komplikacijų tikimybė tarp suaugusiųjų.

Nėščiosioms skiepytis negalima, todėl pasiskiepyti reikėtų dar iki pastojant.

Medikų argumentai, kodėl nuo vėjaraupių reikėtų skiepyti vaikus iki 9 m.:

  • Susirgus ikimokyklinio amžiaus vaikui ligos eiga gali būti ir sunki: varginti aukšta temperatūra, stiprus niežulys.
  • Vaikas mažiausiai 10–14 d. negali lankyti mokyklos, darželio.
  • Persirgus vėjaraupiais labai nusilpsta imunitetas, todėl vaikas tampa imlesnis virusinėms ir bakterinėms ligoms.
  • Gali likti randų.

Rekomendacijos dėl skiepų nuo vėjaraupių – gana skirtingos

Gyva susilpninta vėjaraupių vakcina JAV pirmą kartą pristatyta 1995 m., o jau netrukus kai kuriose šalyse prasidėjo visuotinė vakcinacija.

Šiandien skiepijant Lietuvoje naudojamos vakcinos, kurių veiklioji medžiaga yra gyvas susilpnintas Varicella zoster Oka padermės virusas.

Šiuo metu visuotinę vakcinaciją įgyvendina tik keliolika pasaulio šalių. Daugelio kitų valstybių visuomenės sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja nuo vėjaraupių skiepytis didelės rizikos grupei priskiriamus gyventojus.

Kai kurios šalys visuotinės vakcinacijos nuo vėjaraupių atsisakė dėl papildomų išlaidų, taip pat manant, kad vėjaraupiais pradės sirgti vyresnio amžiaus žmonės ar padidės sergamumas juostine pūsleline.

Po skiepų gali atsirasti kelios nedidelės pūslelės. Taip pat pasitaiko atvejų, kad net ir skiepyti žmonės suserga lengva ligos forma.

Vėjaraupių paliktų randų profilaktika

Dažniausiai, nukritus šašams tose vietose dar lieka dėmelės, kurios po kelių mėnesių išnyksta. Tačiau jei vaikas intensyviai kasėsi pūslytes ir draskė šašus, nukasytos vietos supūliuoja ir formuojasi naujas šašas.

Pūslelėms plyšus ar supūliavus kyla antrinė infekcija. Po jos oda giliai pažeidžiama, dėl to susiformuoja randai – duobutės, liekančios visam gyvenimui. Todėl jei vėjaraupiais susirgo vaikas, rankų higiena – dar svarbesnė (žr. aukščiau straipsnyje: Kaip palengvinti vėjaraupių eigą?).

Pasveikus nuo vėjaraupių susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas, o šios ligos pasikartojimo tikimybė – ne didesnė nei 2–3 proc.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytojus?

Nors dauguma vėjaraupių atvejų praeina savaime su laiku, kartais gali tekti kreiptis ir į gydytojus. Kaip rašoma healthline.com, į gydytojus svarbu kreiptis atvejais, kai:

  • vėjaraupiais suserga iki 1 metų amžiaus vaikas;
  • temperatūra pakyla iki 39°C;
  • yra nusilpusi imuninė sistema;
  • pasireiškia kvėpavimo sutrikimai;
  • pasireiškia kraujuojantys bėrimai.

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus