Turinys:
Apendicitas yra kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas, kuriuo dažniausiai susergama 10-30 metų amžiuje. Apendicitas sukelia apatinės pilvo dalies skausmus dešinėje pusėje ir gali progresuoti į peritonitą, kuris kritiniu atveju gali sukelti sepsį, toksinį šoką ar netgi mirtį.
Nors apendicitu vidutiniškai suserga 1 iš 10 žmonių, o kirmėlinės ataugos uždegimo gydymui beveik visuomet prireikia chirurginės operacijos, – to gali pavykti išvengti.
Apendicito eiga ir priežastys
Yra išskiriamas ūminis ir lėtinis apendicitas. Lėtinis apendicitas diagnozuojamas daug rečiau ir paprastai pasireiškia atvejais, kai ūminis apendicitas nurimsta savaime, apendikse palikdamas uždegimo židinį.
Ūminis apendicitas pasireiškia, kai užsikemša kirmėlinės ataugos spindis, dėl ko kirmėlinė atauga padidėja, sukietėja, prisipildo gleivių, spindyje atsiranda pūlių. Tuomet pradeda trombuotis apendiksą maitinančios kraujagyslės, o limfos tekėjimas sustoja. Progresuojant uždegimui, vystosi nekrozė (audinių žūtis), kuri sukelia apendikso sienelės plyšimą. Plyšus apendikso sienelei, pūliai ir audinių irimo medžiagos patenka į pilvo ertmę, sukeldamos peritonitą.
Apendiksą dažniausiai užkemša išmatos, tačiau taip pat užkimšimą gali sąlygoti svetimkūniai, limfinio audinio išvešėjimas, parazitai ir kita. Apendicitas gali pasireikšti ir dėl traumų, kirmėlinės ataugos kraujotakos sutrikimų, infekcijų, lėtinių ligų (pavyzdžiui, vėžio).
Be to, yra išskiriami ir apendicito rizikos veiksniai: mažai ląstelienos turinti mityba, mikrobiotos disbalansas (pavyzdžiui, dėl antibiotikų ir kitų vaistų vartojimo, dažno kontaktavimo su cheminėmis priemonėmis), rūkymas.
Ligos simptomai
Nors apendicito simptomai gali priklausyti nuo sergančiojo amžiaus ir apendikso padėties, dažniausiai išskiriami klasikiniai simptomai yra šie:
- Skausmas pilvo srityje;
- Pilvo skausmas atliekant staigius judesius;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Apetito praradimas;
- Pilvo tinimas;
- Karščiavimas (neaukšta, vėliau didėjanti temperatūra);
- Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.
Taip pat skiriami ir netipiniai apendicito simptomai, tokie kaip viduriavimas, šlapinimo sutrikimai.
Apendicitas ar virškinimo sutrikimai – kaip atskirti?
Apendicitas kartais gali būti sumaišomas su virškinimo sutrikimais – ypač atvejais, kada apendicitas pasireiškia mažiems vaikams. Tiek apendicitas, tiek virškinimo sutrikimai pasireiškia panašiais simptomais, iš kurių pagrindinis – pilvo skausmai. Vis tik ūminio apendicito simptomai būna daug ryškesni, negu įprastų virškinimo sutrikimų.
Apendicitui yra būdingas nuolatinis pilvo skausmas, kuris prasideda maudimu viršutinėje pilvo srityje, aplink bambą ir baigiasi skausmu dešinėje klubo srityje. Skirtingai negu esant virškinimo sutrikimams, apendicitas pasireiškia pastoviu skausmu.
Dažniausiai skausmai esant apendicitui pasireiškia vakare, naktį arba paryčiais, o pykinimas ir vėmimas – jau prasidėjus skausmams. Taip pat apendicitui būdingas karščiavimas, kuris prasideda praėjus 24-48 valandoms nuo uždegimo pradžios. Apendicitą galima atskirti ir iš poreikio gulėti tam tikra poza (ant dešinio šono, spaudžiant kelius prie pilvo).
Kada laikas kreiptis pagalbos?
Į gydytojus rekomenduojama kreiptis iškart, kai pasireiškia stiprus skausmas dešinėje klubo srityje, kuris nepraeina per dvi valandas. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo didėja tikimybė išvengti chirurginės operacijos. Taip pat į gydytojus svarbu kreiptis atvejais, jei pasireiškia silpnas pilvo skausmas, tačiau atsiranda kitų simptomų, o savijauta sparčiai blogėja.
Apendicito diagnostika ir tyrimai
Įprastai apendicitas nustatomas gydytojo apžiūros metu, gydytojui atliekant specifinius pilvo spaudimo veiksmus, keičiant ligonio kūno padėtį. Taip pat yra atliekamas bendrasis kraujo tyrimas (randamas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų skaičius) ir echoskopijos tyrimas (matoma sustorėjusi, pakitimų turinti kirmėlinė atauga). Įtariant lėtinį apendicitą, gali būti atliekamas rentgenologinis žarnyno tyrimas.
Kadangi apendicitą kartais sunku atskirti nuo kitų pilvo organų ligų, diagnostikos tikslumui gali būti atliekami papildomi tyrimai arba pacientai gali būti paliekami ligoninėje jų būklės stebėjimui. Taip pat stebėjimui gali būti paliekami ligoniai, kai į medikus kreipiamasi dar neišryškėjus apendicito simptomams.
Apendicito gydymas
Mediciniškai apendicitas dažniausiai yra gydomas medikamentiniu ir operaciniu būdu, pašalinant uždegiminę kirmėlinę ataugą. Chirurginis apendicito šalinimas gali būti atliekamas dvejais būdais: atvirąja apendektomija arba apendektomija laparoskopu. Prieš operaciją yra taikoma bendroji narkozė.
Taip pat pacientui prieš ir po operacijos gali būti skiriami antibiotikai, lašinės skysčių infuzijos (esant sunkesnei ligos stadijai). Atlikus operaciją, per dvylika valandų pacientai gali pradėti judėti, o į įprastą gyvenimo režimą sugrįžtama po dviejų trijų savaičių.
Siekiant paspartinti gijimą, svarbu ilsėtis, gerti daug skysčių, vartoti daug ląstelienos turinčių maisto produktų ar vartoti skaidulų mišinių, vengti fizinio krūvio ir sunkių objektų kilnojimo, kasdien bent truputį pasivaikščioti gryname ore, palaikyti chirurginių pjūvių vietų švarą ir sausumą.
Chirurginės operacijos kartais pavyksta išvengti atvejais, kai ūminis apendicitas išgydomas antibiotikais ir taikant skysčių dietą. Tačiau vien medikamentinis gydymas gali būti taikomas atvejais, kai liga nėra stipriai progresavusi ir diagnozuojama pirminėje stadijoje (esant kirmėlinės ataugos užsikimšimui).
Apendicito prevencija: svarbi mityba ir fizinis aktyvumas
Deja, tačiau nėra jokių garantuotų ir moksliškai įrodytų būdų, kurie padėtų išvengti apendicito. Tyrimai rodo, kad apendicitas yra rečiau paplitęs tose šalyse, kur žmonės vartoja daug skaidulų (ląstelienos) turinčių maisto. Taigi tinkama ir sveika mityba gali sumažinti apendicito pasireiškimo riziką.
Apendicito prevencijai svarbu vartoti daug ląstelienos turinčio maisto (šviežių vaisių ir daržovių, visagrūdžių kruopų, visagrūdžių gaminių, mirkytų sėklų), išgerti pakankamą kiekį vandens. Be to, apendicito prevencijai yra naudingos ožragių sėklos (virkite sėklas vandenyje pusantros valandos ir nukošę vandenį jas vartokite), įvairios mirkytos sėklos (pavyzdžiui, linų sėmenys, chia sėklos), mėtų arbata, pasukos, kefyras, jogurtas, česnakai, natūralios vaisių sultys.
Taip pat siekiant sumažinti apendicito riziką, svarbu vengti daug cukraus ir riebalų turinčio maisto, gazuotų gėrimų, riebaluose kepto maisto, raudonos mėsos, perdirbtų maisto produktų, pusfabrikačių, aštraus maisto, riboti kofeino ir alkoholio suvartojimą. Rekomenduotina saikingai vartoti ir tuos maisto produktus, kurie sukelia vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą.
Apendicito prevencijai gali būti rekomenduojama epizodiškai vartoti natūralių probiotikų papildų ar skaidulų mišinių, tačiau jei yra užtikrinama visavertė, skaidulomis ir „gerosiomis bakterijos“ praturtinanti mityba, papildai nėra būtini. Prieš papildų vartojimą visuomet vertėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju.