Antibiotikai ir didžiausios jų vartojimo klaidos | Būkime sveiki

Antibiotikai ir didžiausios jų vartojimo klaidos

Tablėtės padėtos ant stalo.

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Netgi yra paskelbusi šūkį: „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai gydantis šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“.

JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, infekcijoms, kurias sukėlė antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, gydyti išleidžiama daugiau kaip 4 mlrd. dolerių.

Mikrobinis atsparumas

Kas dvejus metus „Eurobarometras“ apklausia Europos šalių gyventojus, kuriems užduodami keturi esminiai klausimai: Ar antibiotikai naikina virusus? Ar jie veiksmingi gydant peršalimą, gripą? Ar neteisingas vartojimas daro juos neefektyvius? Ar dažnai vartojant pasireiškia šalutiniai poveikiai?

Video reklama:

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams vis dar stinga žinių apie antibiotikus (tai yra vaistines medžiagas, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša) ir teisingą jų vartojimą. Pavyzdžiui, jei 2016 m. į pirmąjį klausimą (Ar antibiotikai naikina virusus?), teisingai atsakė 34 proc. respondentų, pernai jų buvo kiek mažiau – 29 proc.

„Pagal antibiotikų suvartojimą ambulatorinėje grandyje Lietuvos situacija, palyginti su kitomis ES šalimis, yra nebloga – kiek žemiau ES vidurkio. Didžiausias antibiotikų suvartojimas stebimas pietinėse šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija, Italija ir kt. Mažiausias – Skandinavijos šalyse. Tačiau Lietuvos ligoninėse, 2017 m. duomenimis, antibiotikų suvartojama daugiausiai tarp Europos šalių. Mus lenkia tik Malta ir Jungtinė Karalystė.“ – pasakoja Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus specialistė Asta Jurkevičienė.

Pasak specialistės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ambulatorinėje grandyje, tiek ligoninėse didžiausią dalį suvartojamų antibiotikų sudaro plataus veikimo spektro antibiotikai. Jie veikia platų bakterijų diapazoną, įskaitant gerąsias organizmo bakterijas, tai yra jas naikina. Todėl sutrinka natūrali žarnyno mikroflora ir atsiranda antibiotikų sukeltas viduriavimas. Antibiotikai, kurie veikia specifiškai tam tikrą ligos sukėlėją, skiriami retai.

Taip pat pabrėžiama, jog didžiausią grėsmę kelianti neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmė – jiems atsparių bakterijų atsiradimas, kurios plisdamos genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams. Atsparias bakterijas žmonės gali perduoti vieni kitiems. Intensyviai keliaujant atsparias bakterijas lengvai galima pervežti iš vienos šalies į kitą.

A.Jurkevičienė pažymi, kad profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik chirurgijoje, siekiant sumažinti operacinių žaizdų infekcijų riziką, taip pat po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu, pavyzdžiui, meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.

„Ar sugebėsime išsaugoti antibiotikų efektyvumą, priklauso nuo kiekvieno mūsų: nuo sveikatos priežiūros specialistų, gydytojų, vaistininkų, sveikatos politikų, visuomenės. Turi būti bendras tarpsektorinis bendradarbiavimas“, – akcentavo Higienos institute dirbanti A.Jurkevičienė.

Savigyda – blogai

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebi:

„Vieni antibiotikais nori gydyti viską. Sako, gydytojau, aš pažįstu savo kūną – be antibiotikų man nepraeina. Kiti atvirkščiai, nenori antibiotikų, sako, kad tai – blogis, chemija. Abu kraštutinumai nėra geri, kadangi gydytojas be reikalo neskiria antibiotikų. Jie yra skiriami tuomet, kai reikia gydyti bakterinę infekciją. Tai yra, kai matome neabejotinus bakterinės infekcijos požymius arba kai įtariama bakterinė infekcija ir nėra galimybių tai patvirtinti. Kitais atvejais jie nėra skiriami. Viruso gydyti antibiotikais nėra prasmės, nes antibiotikai jo neveikia.“

Medikas pasakoja, kad ir nesant bakterinės infekcijos požymių, tėveliai dažnai reikalauja jų atžaloms vis tiek išrašyti antibiotikus.

„Juk niekas neskiria chemoterapijos vien dėl to, kad žmogus aptiko apgamą ir tokio gydymo nori dėl viso pikto. Ar galime garantuoti, kad tas apgamas nesuvėžės? Negalime! Gal po dešimt metų ir suvėžės. Bet negi dėl to skirsime dešimt chemoterapijos kursų? Tai yra ir su antibiotikais: nesvarbu, ko nori mamytės ar tėveliai, antibiotikai yra skiriami tada, kai jų reikia, o ne kada jų norima“, – akcentuoja šeimos gydytojas.

Pasak p. Morozovo, yra kelios antibiotikų vartojimo taisyklės, kurias pacientai dažnai linkę pažeidinėti.

„Standartinė lietuviška situacija: pacientas kenčia savaitę ir, kai rytojui užsirašo pas gydytoją, prieš vizitą būtinai reikia išgerti stalčiuje užsilikusią antibiotikų tabletę. Arba, pagerėjus savijautai, pacientai nutraukia gydymą. Jeigu pagerėjimas yra – valio, tačiau jeigu norite bakteriją nužudyti iki galo, turite sugerti visą kursą.“, – savigyda piktinasi medikas.

Verta paminėti, jog taip pat negalima pradėti gerti pusę ar trečdalio tabletės, nes taip patarė kaimynas. Vėlgi labai gajus įprotis dėl gydymo pasitarti su kaimynu, jis netgi pasiūlo savo vaistų, esą šie geresni, nes jam padėjo. Negalima antibiotikų gerti kitaip nei paskiria gydytojas.

Sveikatos biuro vadovės komentaras

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovės Danguolės Avižiuvienės komentaras:

„Mes, kaip visuomenės sveikatos specialistai, be abejo, žinome situaciją. Stengiamės įvairiais būdais ir priemonėmis informuoti tiek tėvus, tiek jų vaikus. Tačiau mūsų žodis nėra paskutinis. Tai yra gydytojo sprendimas. Jis pagal savo kompetencijas skiria arba neskiria antibiotikus. Tad atliekant prevencinį darbą gydytojo žodis – svarbiausias.

Kad mes antibiotikų suvartojame per daug – faktas, ką rodo daugelis tyrimų. Kad žmonės netinkamai ir be reikalo vartoja, netgi sukaupia namuose šio vaisto atsargų – irgi faktas. Žmonės irgi daro klaidų vartodami antibiotikus. Kartais turbūt ir gydytojų prašo išrašyti vieną ar kitą medikamentą.

Švietimas labai svarbus visose srityse. Kauno regione netgi vyksta konkursai antimikrobinio atsparumo temomis, kurie skirti mokiniams ir mokytojams. Paskui vyks regioninis konkursas. Kaip minėjau, man atrodo, kad svarbiausia žinia yra iš gydytojų.

Tai – receptinis vaistas, jeigu gydytojas išrašė, be abejo, pacientas jo klauso. Jeigu gydytojai nežiūri pro pirštus, ieško alternatyvų ir galbūt neskuba skirti antibiotikų, be abejo, žmonių švietimas iš gydytojų pusės vaidina svarbiausią vaidmenį.“ 

SVARBU: Kaip teisingai vartoti antibiotikus?

✔️️ Vartokite tik gydytojo skirtus antibiotikus.

✔️ Infekuota organizmo medžiaga bakteriologiniam ištyrimui paimama prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais.

✔️ Numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antibakteriniams vaistams bei parenkamas tinkamas antibiotikas.

✔️ Visuomet suvartokite visus skirtus antibiotikus, pasijutus geriau nenustokite jų vartoję.

✔️ Niekada nevartokite antibiotikų, kurie liko nuo ankstesnio gydymo.

✔️ Niekada nesidalinkite antibiotikais su kitais žmonėmis.

✔️ Reguliariai plaukite rankas, artimai nebendraukite su sergančiu asmeniu ir laiku pasiskiepykite, kad išvengtumėte infekcijų.

Europos supratimo apie antibiotikus diena

Siekiant atkreipti visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų, politikų dėmesį ir didinti supratimą apie teisingą antibiotikų vartojimą 2008 m. lapkričio 18 d. pirmą kartą paminėta Europos supratimo apie antibiotikus diena.

Pasaulio sveikatos organizacija 2015 m. taip pat inicijavo Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės minėjimą lapkričio mėnesį. Jos tikslas – skatinti racionalų antibiotikų vartojimą bei informuoti visuomenę apie didėjančio atsparumo antibiotikams grėsmes pasaulyje. Vienos sveikatos strategija – žmonių sveikata + veterinarija + aplinka.

Naujienos iš interneto
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū