Turinys:
Naujasis koronavirusas „žydi“ viso pasaulio informacijos priemonėse ir socialinėje erdvėje. To pasekoje kyla daugybė netikslumų susijusių su šia klastinga liga. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius mitus apie Covid-19.
Informaciją paruošėme pagal World Health Organization, Centers for Disease Control and Prevention, European Centre for Disease Prevention and Control, MedicalNewsToday, TheGuardian ir kitų šaltinių duomenis.
Naujasis virusas išplito iš Uhano (Kinija). Šiuo metu užsikrėtusiųjų yra kiekviename žemės žemyne, išskyrus Antarktidą.
ℹ️ SVARBU: Šio straipsnio rašymo metu pasaulyje yra oficialiai užregistruoti ir patvirtinti 150,616 atvejai ir 5,618 mirčių. Susirgimų ir mirčių skaičių realiuoju metu galite matyti šioje svetainėje. Norėdami sužinoti procentinį populiacijos užsikrėtimo skaičių konkrečiai šaliai – galite išmėginti Covid-19 užkrėstumo skaičuoklę.
Kai tik antraštėse pasirodo žodis „pandemija“, žmonės tampa baimingi, o su baime ateina dezinformacija ir gandai. Šiuo straipsniu siekiame paneigti arba patikslinti labiausiai paplitusius mitus, kurie šiuo metu sklinda socialinėje erdvėje ir už jos ribų.
Mitas #1
Chloro ar alkoholio purškimas ant odos užmuša virusus organizme
Alkoholio ar chloro patekimas į organizmą gali pakenkti, ypač jei jis patenka į akis ar burną. Nors žmonės šias chemines medžiagas gali naudoti paviršiaus dezinfekavimui, jie neturėtų jų naudoti ant odos. Šie produktai negali sunaikinti virusų organizme.
Mitas #2
Senjorams yra didesnė rizika užsikrėsti Covid-19 virusu
Užsikrėsti virusu gali bet kokio amžiaus žmonės, įskaitant kūdikius ir vaikus. Tačiau vyresni suaugusieji arba asmenys, turintys jau egzistuojančių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, diabetą ar astmą, yra labiau linkę susirgti sunkesne ligos forma. Verta paminėti, jog vaikai šia liga perserga be didesnių komplikacijų.
Mitas #3
COVID-19 yra tas pats kaip gripas
Koronavirusas sukelia ligą, kuriai iš tikrųjų būdingi gripo simptomai, tokie kaip skausmas, karščiavimas ir kosulys. Tiek COVID-19, tiek gripas gali būti lengvas, sunkus ar net gi mirtinas. Abu jie taip pat gali sukelti plaučių uždegimą.
Tačiau verta paminėti, jog bendras COVID-19 ligos profilis yra rimtesnis. Nors vertinimai skiriasi, tačiau turima informacija leidžia manyti, jog mirtingumas nuo COVID-19 yra maždaug 1–3%.
Nors mokslininkai dar tik nustatinėja tikslų mirtingumo koeficientą, jis greičiausiai bus daug kartų didesnis nei sezoninis gripas.
Mitas #4
Visi COVID-19 atvejai yra sudėtingi ir pavojingi gyvybei
Šis teiginys nėra tiesa. Kaip minėjome aukščiau, COVID-19 yra mirtina tik mažam procentui žmonių.
Neseniai paskelbtame pranešime Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras priėjo išvados, kad 80,9% COVID-19 atvejų buvo lengvi.
Mitas #5
Katės ir šunys platina koronavirusą
Šiuo metu mažai įrodymų, kad koronavirusas gali užkrėsti kates ir šunis. Tačiau Honkonge Pomeranietis (šuns veislė, red. past.), kurio savininkas turėjo COVID-19 – užsikrėtė. Šuo neturėjo jokių simptomų.
Mokslininkai diskutuoja apie šio atvejo svarbą epidemijai. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Notingamo universiteto molekulinės virusologijos profesorius Jonathanas Ballas sako:
„Turime atskirti tikrąją infekciją nuo viruso nustatymo. Aš vis dar manau, kad abejotina, ar tai susiję su žmonių protrūkiu, nes didžiąją pasaulinio protrūkio dalį lemia žmonių protrūkiai. Turime sužinoti daugiau, tačiau nereikia panikuoti – abejoju, kad dėl nedidelio viruso lygio jis gali išplisti kitam šuniui ar žmogui. Tikrasis protrūkio variklis yra žmonės.“
Mitas #6
Veido kaukės apsaugo nuo koronaviruso
Sveikatos priežiūros darbuotojai naudoja profesionalias veido kaukes, kurios tvirtai priglunda prie veido ir yra pagamintos iš specialių medžiagų, kad apsaugotų juos nuo infekcijos. Tačiau vienkartinės medicininės veido kaukės tokios apsaugos nesuteiks.
Kadangi šios kaukės nėra gerai priglundančios prie veido, lašeliai vis tiek gali patekti į burną ir nosį. Be to, mažos viruso dalelės gali prasiskverbti tiesiai per medžiagą, nes vienkartinės veido kaukės nėra tinkamos kokybės.
Tačiau jei kažkas serga kvėpavimo takų liga, kaukės dėvėjimas gali padėti apsaugoti kitus nuo užkrėtimo.
„Yra labai mažai įrodymų, kad tokių kaukių dėvėjimas apsaugo juos nuo infekcijos“, – aiškina JAV universiteto Londono universiteto koledžo ligoninės ūmios medicinos ir infekcinių ligų konsultantas dr. Benas Killingley.
„Be to, kaukių dėvėjimas gali sukelti klaidingą pasitikėjimo jausmą ir gali sukelti kitos infekcijos kontrolės praktikos nepaisymą , pvz., Rankų higienos“.
World Health Organization (WHO) rekomenduoja žmonėms, kuriem įtariamas COVID-19, dėvėti kaukę. Tokiais atvejais kaukė yra veiksminga tik tuo atveju, jei asmuo reguliariai plauna rankas su muilu ir vandeniu bei jas definfekuoja alkoholio pagrindu pagamintais spec. skysčiais.
ℹ️ SVARBU: Būtina žinoti kaip tinkamai naudoti medicininę kaukę. Apie tai skaitykite specialiai tam paruoštame straipsnyje paspaudę mygtuką žemiau.
Mitas #7
Rankų džiovintuvai naikina koronavirusą
Rankų džiovintuvai neužmuša koronaviruso. Geriausias būdas apsaugoti save ir kitus nuo viruso yra plauti rankas ūkiniu muilu ir vandeniu arba specialiu definfekciniu skysčiu.
Mitas #8
COVID-19 yra tiesiog mutavusi paprasto peršalimo forma
Koronavirusai yra didelė virusų šeima. Kai kurie iš šių virusų pirma užkrečia žmones ir sukelia peršalimą. Kiti koronavirusai, tokie kaip COVID-19 – pirmiausia užkrečia gyvūnus.
Tiek Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromas (MERS), tiek sunkus ūmus kvėpavimo sindromas (SARS) prasidėjo nuo gyvūnų ir perėjo žmonėms.
Mitas #9
Užsikrėsti COVID-19 galite tik jei būnate artimame kontakte su infekuotuoju daugiau nei 10-15 minučių
Kuo ilgiau kontaktuosite su užkrėstu asmeniu, tuo didesnė tikimybė, kad užsikrėsite, tačiau vis tiek įmanoma perimti ligą per mažiau nei 10 minučių.
Mitas #10
Nosies skalavimas druskos tirpalu apsaugo nuo koronaviruso
Nėra duomenų, kadnosies skalavimas drusko tirpalu apsaugotų nuo kvėpavimo takų infekcijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad ši technika gali sumažinti ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, tačiau mokslininkai nenustatė, kad ji gali sumažinti šios infekcijos riziką.
Mitas #11
Antibiotikai naikina koronavirusą
Antibiotikai naikina tik bakterijas; jie neužmuša virusų.
Mitas #12
Termometrai gali diagnozuoti koronavirusą
Termometrai gali nustatyti tik ar žmogus karščiuoja. Tačiau karščiavimą gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, sezoninis gripas.
Be to, COVID-19 simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms-keliolikai dienų po užsikrėtimo, tai reiškia, kad virusu užsikrėtęs asmuo gali kurį laiką palaikyti normalią kūno temperatūrą prieš prasidedant karščiavimui.
Mitas #13
Česnakai apsaugo nuo koronavirusų
Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakai gali turėti antibakterinių savybių. Tačiau nėra įrodymų, kad jis galėtų apsaugoti žmones nuo COVID-19.
Mitas #14
Siuntiniai iš Kinijos gali platinti koronavirusą
Remdamiesi ankstesniais panašių koronavirusų tyrimais, mokslininkai mano, kad virusas ilgą laiką negali išlikti laiškuose ar pakuotėse. Neseniai pristatytas tyrimas parodė, jog and popierinių pakuočių virusas gali išgyventi iki 24 val., o ant kieto plastiko ir nerūdijančio plieno – iki 72 val.
Mitas #15
Buitinės priemonės gali išgydyti ir apsaugoti nuo COVID-19
Joks naminis vaistas negali apsaugoti nuo COVID-19, įskaitant vitaminą C, eterinius aliejus, sidabro koloidą, sezamo aliejų, česnaką ar vandens gurkšnojimą kas 15 minučių.
Geriausias būdas yra vykdyti tinkamą rankų plovimo režimą ir vengti bet kokių susibūrimo vietų.
Mitas #16
Koronavirusu galite užsikrėsti valgydami kinietišką maistą
Ne, negalite.
Mitas #17
Galite užsikrėsti koronavirusu per šlapimą ar išmatas
Pasak profesoriaus John Edmunds iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Jungtinėje Karalystėje:
„Tai nėra labai maloni mintis, tačiau kiekvieną kartą rijant, jūs prarijate gleives iš viršutinių kvėpavimo takų. Tiesą sakant, tai yra svarbus gynybos mechanizmas. Tai nukelia virusus ir bakterijas į mūsų žarnas, kur jie suskaidomi esant skrandžio rūgštinėms sąlygoms. Naudodamiesi moderniais, labai jautriais aptikimo mechanizmais, šiuos virusus galime aptikti išmatose. Paprastai virusai, kuriuos galime aptikti tokiu būdu, nėra užkrečiami kitiems, nes juos sunaikino mūsų žarnos. “
Mitas #18
Virusas žus, kai pavasarį pakils lauko temperatūra
Kai kurie virusai, pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai, lengviau plinta šaltesniais mėnesiais, tačiau tai nereiškia, kad jie visiškai žūsta, kai sąlygos lauke tampa šiltesnės. Šiuo metu mokslininkai nežino, kaip temperatūros pokyčiai paveiks COVID-19.
Mitas #19
Koronavirusas yra mirtingiausias žmonėms žinomas virusas
Nors koronavirusas atrodo rimtesnis už gripą, tai nėra mirtiniausias virusas su kuriuo susidūrė žmonės. Kitų virusų, tokių kaip Ebola, mirtingumas yra reikšmingai didesnis.
Mitas #20
Gripo ir pneumonijos vakcinos apsaugo nuo COVID-19
Kadangi COVID-19 skiriasi nuo kitų virusų, jokios esamos vakcinos neapsaugo nuo infekcijos.
Mitas #21
Virusas atsirado laboratorijoje Kinijoje
Nepaisant internete sklandančių gandų, nėra įrodymų, kad taip ir yra. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad koronavirusas buvo perimtas nuo pangolinų žmonėms. Kiti mano, kad koronavirusą žmonėms pernešė šikšnosparniai, kaip kad buvo SARS atveju.
Mitas #22
COVID-19 protrūkis prasidėjo todėl, kad žmonės valgė šikšnosparnių sriubą
Nors mokslininkai įsitikinę, kad virusas prasidėjo gyvūnuose, nėra įrodymų, kad jis kilęs iš kažkurios konkrečios rūšies sriubos.
Ką turėtumėme daryti?
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja šias paprastas priemones koronaviruso plitimui sumažinti:
- venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie pastaruoju metu keliavo;
- venkite bet kokių viešų susibūrimo vietų;
- stenkitės neliesti savo akių, nosies ar burnos;
- likite namuose, jei sergate;
- čiaudėti reikia į servėtėlę, tada mesti ją į šiukšlių dėžę;
- jei neturite servetėlės, čiaudėkite į sulenktą alkūnę;
- Norėdami dezinfekuoti dažnai liečiamus daiktus ir paviršius, naudokite įprastus valymo purškiklius ir servetėles;
- reguliariai plaukite rankas ūkiniu muilu 20 sekundžių
Nors aukščiau pateikti patarimai gali atrodyti itin paprasti, tačiau pandemijos metu tai yra geriausias būdas daryti pokytį.
Atsakomybės ribojimas: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Skatiname skaitytojus atsakingai sekti naujausią informaciją ir rekomendacinę medžiagą apie koronavirusą, kurią teikia Lietuvos sveikatos ministerija ČIA.
