Melanoma (odos vėžys) – kaip atpažinti? Ligos tipai, gydymas ir prevencija

Melanoma – vienas iš trijų piktybinių odos navikų. Piktybiniams odos navikams dar priskiriami plokščialąstelinis vėžys ir bazalioma. Tačiau melanoma – pačios pavojingiausios ir agresyviausios formos odos vėžys, kuris itin sparčiai auga ir išplinta. Laiku nediagnozuota ir negydoma melanoma yra mirtina. Ką dar svarbu žinoti apie šią onkologinę ligą?

Melanomos statistika

• Pasaulyje kasmet diagnozuojama per 300 tūkst. naujų melanomos atvejų; jų proporcingai didėja.
• Atsižvelgiant į naujausias tendencijas prognozuojama, kad vien JAV 2020-aisiais bus diagnozuota daugiau nei 100 tūkst. naujų melanomos atvejų, o 6 850 pacientų mirs nuo šio tipo odos vėžio.
• Kasmet Lietuvoje nustatoma per 300 naujų melanomos atvejų.
• Melanoma serga maždaug 15 proc. visų pacientų, kuriems diagnozuotas odos vėžys.
• Vidutinis pacientų amžius – 55 m., tačiau daugiausia atvejų nustatoma vyresniems nei 65 m. pacientams.
• Nepaisant ankstesnio fakto, melanoma yra trečia pagal dažnumą vėžio forma tarp 20–39 m. pacientų.
• Lietuvoje dažniausiai nustatoma II–IV stadijos melanoma, todėl mūsų šalyje mirtingumas nuo šios ligos didesnis nei kitur Europoje.

Kaip melanoma vystosi?

Apatiniame epidermio sluoksnyje yra melanocitų – ląstelių, gaminančių melaniną, suteikiančių spalvos pigmentus odai ir plaukams. Melanoma išprovokuojama vienam ar keliems melanocitams pakitus ir pradėjus dalytis. Šio ląstelių pertekliaus organizmas nesugeba apdoroti, todėl patologinės ląstelės kaupiasi ant odos paviršiaus – susiformuoja navikas. Jis gali būti tiek gerybinis, tiek piktybinis. Gerybinės struktūros auglys įsitvirtina tik lokaliai ir neplinta, piktybinis išplinta po limfmazgius, kraujotaką ir kt. Verta paminėti, jog pasitaiko atvejų, kad melanoma ima augti ant senų apgamų.

Nors dažniausiai melanoma vyrams aptinkama ant nugaros, o moterims – ant kojų, rankų ar liemens, auglys gali išaugti bet kurioje kūno dalyje. Taigi melanoma gali pradėti vystytis ne tik pakitus apgamų struktūrai, bet ir ant visiškai lygios, sveikos odos.

Melanomos simptomai

• Pakitusi apgamo spalva, forma ar dydis.
• Apgamo niežtėjimas, dilgčiojimas ar skausmas (įprastai melanoma yra neskausminga, tad tai vienas iš retesnių ligos simptomų).
• Šlapiavimas, kraujavimas iš apgamo (šis simptomas rodo, kad liga – jau nebe pirmosios stadijos).
• Ant odos atsiradusi nauja neįprasta juodos ar rudos spalvos dėmelė.
• Naujai atsiradę negyjantys odos dariniai.

Kokie požymiai padeda identifikuoti, kad apgamas tapo piktybinis?

Identifikuojant melanomą plačiai naudojama vadinamoji ABCDE taisyklė. Šiame puslapyje rasite vertingos informacijos, padėsiančios sužinoti, ar odos darinys gali būti vėžinės kilmės.

• A (Asymmetry): darinio asimetriškumas.
• B (Border): odos darinio krašteliai – netaisyklingos formos, nelygūs, tarsi dantyti.
• C (Color): darinys – rusvos, rudos arba juodos spalvos, vietomis gali būti pastebima baltų, raudonų, melsvų ar pilksvų ruožų.
• D (Diamater): darinio skersmuo – apie 6 mm ir didesnis.
• E (Evolving): stebimi apgamo išvaizdos, spalvos, dydžio pakitimai.

Melanomos tipai

• Plintanti paviršiumi. Vėžys auga išorėje, neplisdamas į kitas kūno dalis. Jei melanoma pradeda skverbtis į gilesnius odos audinius, išplitimo rizika ženkliai padidėja.
• Mazginė. Darinys – mazgelio formos, greitai augantis.
• Lentigno malingna. Šios rūšies melanoma vystosi ant stipriai saulės paveiktos odos, taigi ją išprovokuoja ilgas deginimasis.
• Šlakų tipo galūnių ir gleivinės melanoma – retai pasitaikanti, aptinkama ant delnų arba padų, po didžiojo kojos piršto nagu.
• Amelanininė melanoma – neskausmingas netaisyklingos formos, plokščias bei pigmentų neturintis, greitai plintantis odos darinys. Tai dažnai su kitomis odos ligomis maišoma melanomos forma. Amelanininė melanoma vidutiniškai pasitaiko 5 proc. atvejų.

Melanomos rizikos veiksniai

• Amžius. Šia odos vėžio forma sergančiųjų pacientų Lietuvoje vidutinis amžius – 57 m., tačiau daugiausia atvejų nustatoma vyresniems nei 65 m. pacientams.
• Lytis. Melanoma 2 k. dažniau serga moterys negu vyrai.

• Nudegimai saulėje. Kuo daugiau kartų stipriai nudegama saulėje, tuo didesnė melanomos rizika. Gausiai deginantis į odą įsiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių, tad odos vėžio rizika taip pat padidėja.
• Dažnas ir gausus deginimasis soliariumuose. Piktnaudžiavimas soliariumu melanomos riziką padidina iki 75 proc.
• Šviesi oda. Šviesiaodžiai turi mažiau melanino, todėl jų oda prasčiau apsaugoma nuo ultravioletinių spindulių, o tuo pačiu didėja ir rizika susirgti melanoma. Apskritai baltaodžiai melanoma serga net 24 kartus dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Geografinė padėtis. Gyvenantieji arčiau pusiaujo patiria didesnę riziką susirgti melanoma.
• Didelis apgamų kiekis. Jei ant odos yra ≥ 50 apgamų, esate rizikos grupėje.
• Paveldimumas. Jei šeimoje ar giminėje buvo odos vėžio atvejų, rizika susirgti melanoma taip pat didėja.
• Nusilpęs imunitetas. Didesnę riziką susirgti melanoma patiria ir tie, kurių imuninė sistema yra stipriai nusilpusi (pavyzdžiui, po sudėtingų operacijų).

Melanomos diagnozavimas

• Apžiūra dermatoskopu – specialiu optiniu prietaisu. Tikslesni duomenys gaunami apžiūros metu naudojant skaitmeninį (ne rankinį) dermatoskopą. Po skaitmeninės dermatoskopijos speciali programa pateikia daug duomenų apie odos darinio struktūrą, būklę ir t. t.
• Apgamo biopsija. Apgamas pašalinamas chirurginiu būdu, po to ištiriamas mikroskopu. Tokiu būdu paprasta aptikti piktybines ląsteles ir nustatyti, kiek vėžys įsiskverbė į sveikus auginius.
• Skenuojanti lazerinė mikroskopija padeda nustatyti melanomos pakitimus.

Melanomos gydymas

Chirurginis gydymas. Ankstyvąją melanomą galima išgydyti operuojant. Chirurginis gydymas taikomas, kai odos vėžys dar neišplitęs ir neprasiskverbęs į limfmazgius, kraujotaką. Operacijos metu pašalinamas apgamas, pakitusi aplink jį oda ir šiek tiek sveikos odos. Kartais prireikia persodinti pašalintą odą.

Melanomai išplitus gali būti šalinami ir arčiausiai ligos židinio esantys sritiniai limfmazgiai.

Radioterapija (švitinimas, gydymas jonizuojančiąja spinduliuote). Radioterapiją rekomenduojama rinktis melanomai išplitus, kai dėl įvairių priežasčių neįmanoma operuoti.

Chemoterapija. Gydoma vaistais, naikinančiais piktybines ląsteles. Nors dar tik atliekami tyrimai tiriant chemoterapijos poveikį odos vėžiui, tačiau gydytojai vis dažniau chemoterapiją renkasi gydydami išplitusią ir progresuojančią melanomą. Šalutinis chemoterapijos poveikis: pacientai tampa neatsparūs infekcijoms, jiems trūksta jėgų, kamuoja nuovargis, pykina, gali nuslinkti plaukai. Dažnai po chemoterapijos kurso prireikia vartoti antibiotikus ar perpilti kraują.

Imunoterapija. Naudojamas interferonas arba interleukinai – medžiagos, kurių nedidelius kiekius pagamina ir pats žmogaus organizmas. Medikamento sušvirkščiama po oda. Imunoterapinis gydymas – labai ilgas, trinkantis net iki 3 metų. Šis gydymo metodas tinka maždaug 20 proc. melanoma sergančių pacientų.

Melanomos prevencija

Pagrindinė melanomos prevencinė priemonė – odos patikra. Visas kūnas apžiūrimas stovint prieš didelį veidrodį gerai apšviestame kambaryje. Reikėtų nepamiršti apžiūrėti lytinių organų, padų, delnų, tarpupirščių. Šeimos nario reikėtų paprašyti apžiūrėti, ar darinių nėra galvos odoje bei ant sprando. Pastebėję neįprastus darinius nedelsdami pasikonsultuokite su šeimos gydytoju arba dematologu.

Kitos melanomos prevencinės priemonės:

• Degindamiesi visuomet naudokite apsauginius odos kremus nuo saulės su 30 SPF, UVA ir UVB filtrais.
• Saulėtomis vasaros dienomis pavojingiausiu dienos metu (11–16 val.) stenkitės kuo mažiau laiko praleisti saulėkaitoje, o jei tai neišvengiama, tinkamai apsirenkite, dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
• Nuo nudegimų saulėje ypač saugoti reikėtų kūdikius ir mažus vaikus, nes nudegimai ateityje gali išprovokuoti odos vėžį.
• Venkite soliariumų, o juose degindamiesi naudokite specialius kremus.
• Jei jau sirgote melanoma ar ja sirgo kažkas iš artimų giminaičių, reguliariai lankykitės pas gydytoją dermatologą.