Miško terapija – kovai su stresu, nuovargiu ir net onkologinėmis ligomis

Šioje nuotraukoje - miškas vakare.

Pasivaikščiojimas miške – ypatinga veikla, puikus atotrūkis nuo miesto triukšmo ir šurmulio. Tačiau vis dažniau prabylama ir apie tai, kad buvimas miške – naudingas sveikatai ir net gali padėti kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu, perdegimo sindromu ar lėtinėmis ligomis. Visa tai sutelpa į vieną miško terapijos sąvoką. Kuo ypatinga miško terapija?

Miško terapija – kas tai?

Miško terapija – tai sveikatinimo būdas gamtoje, ilgas bei lėtas pasivaikščiojimas po mišką, visiškai susitelkiant į savo pojūčius ir pasineriant į miško atmosferą.

Miško terapija tinkama tiems, kurie:

  • nuolat patiria stresą;
  • kenčia nuo nuolatinio nuovargio;
  • jaučia nerimą, patiria panikos priepuolius;
  • vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas;
  • žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, cukriniu diabetu);
  • pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis ir kt.

Kur kilo miško terapijos idėja?

Manoma, kad miško terapijos pradininkai yra japonai. Japonijoje ir pradėti atlikti vieni pirmųjų miško terapijos tyrimų.

Šia terapijos rūšimi pradėta domėtis XX a. pab., kai Japonijoje atotrūkis tarp miestietiško gyvenimo ir buvimo gamtoje vis didėjo. Jau tada žmonės kentė nuo pervargimo, perdegimo darbe, jo sukelto nervinio išsekimo ir kitų neigiamų fizinių padarinių sveikatai. Todėl greitai pradėta ieškoti būdų, kaip visuomenę sugrąžinti į gamtą bei užtikrinti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą. Patys japonai sugalvojo ir vis plačiau vartojamą „miško maudynių“ terminą.

Taip pat miško terapija kaip profilaktinė/gydomoji priemonė oficialiai pripažinta ir kitose užsienio šalyse:

  • Didžiojoje Britanijoje;
  • Vokietijoje;
  • JAV;
  • Australijoje ir kt.

Ekoterapija ir miško terapija įtrauktos į reabilitacijos centrų bei sanatorijų paslaugų katalogus.

Miško terapijos nauda:

  • terapija padeda nusiraminti, atsipalaiduoti;
  • suaktyvinami pojūčiai, iš naujo susipažįstama su gamta;
  • kraujyje sumažėja streso hormonu vadinamo kortizolio lygis;
  • sumažėja širdies susitraukimų dažnis, sureguliuojamas kraujo spaudimas;
  • slopinama simpatinė nervų sistema („kovos arba pabėgimo“ sistema, kai iš antinksčių į kraują patenka adrenalinas, paruošiantis organizmą greitam pasitraukimui, gynybai ar kovai) ir aktyvinama parasimpatinė;
  • sustiprėja imunitetas.
  • atsipalaiduojama;
  • pagerėja miego kokybė;
  • pagerėja dėmesio koncentracija;
  • sumažėja skausmas;
  • tai puiki priemonė kovojant su lėtinėmis ar net onkologinėmis ligomis.

Pagrindinės miško terapijos taisyklės

Miško terapijoje gali dalyvauti tiek pavieniai žmonės, tiek ir grupės. Tiesa, mūsų šalyje jau galima rasti ir miško terapijos gidų, kurie pamokys, kaip iš buvimo miške pasisemti maksimaliai naudos.

Kaip pastebi miško terapijos ekspertai, dažniausiai žmonės daro vieną esminę klaidą – pernelyg skuba, nori nueiti kuo daugiau žingsnių, kilometrų. Tačiau miško terapijos esmė – lėti pasivaikščiojimai nepavargstant: per valandą turėtume įveikti ne daugiau nei 2 km.

Greitai einant išsiskiria kortizolis, ir žmogus tarsi patenka į ydingą ratą: į mišką jis važiuoja nugalėti stresą, o skubėdamas ir vėl jį patiria.

Be to, geriau rinktis gerai žinomą mišką: pasiklydę ir vėl neišvengsime neigiamų emocijų bei streso.

Apkabinkite medį – šis, atrodo, paprastas veiksmas gali padėti nugalėti nuovargį, atsikratyti vidinės įtampos ir įsikrauti energijos.

Rekomenduojama kiek įmanoma labiau „įdarbinti“ klausą ir uoslę – mėgautis garsais ir kvapais. Naudingas – ne tik tyras miško (ypač pušynų) oras: patariama bandyti užuosti samanų, medžio šakelių, žievių, miško augalų kvapą.

Taip pat dažnai terapijos metu siūloma apkabinti medį – šis, atrodo, paprastas veiksmas gali padėti nugalėti nuovargį, atsikratyti vidinės įtampos ir įsikrauti energijos. Būnant greta medžių išsiskiria lakiosios dalelės fitoncidai – medienos ir augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, stabdančios bakterijų augimą, dezinfekuojančios orą, stiprinančios imuninę sistemą.

Jei nuolat einate į tą patį mišką, raskite jame patinkančią vietą: tai gali būti proskyna, kelmas, išvirtęs medis ar pan. Toje vietoje kaskart pasėdėkite – giliai kvėpuokite, retkarčiais užsimerkite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės viskuo, kas vyksta aplinkui jus. Netrukus pajusite, lyg būtumėte susilieję su aplinka. Jeigu mokate, galite pamedituoti.

Miško terapija neturi griežtų taisyklių – kiekvienas gali atrasti, kas miške jam teikia didžiausią atsipalaidavimą ir naudą.

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus