Sveika gyvensena gali sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis

  • 2019 27 birželio
  • 0
  • 79 Views

Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) – opi pasaulio, taip pat ir Lietuvos, gyventojų sveikatos problema. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas mažina vidutinę gyvenimo trukmę, sukelia daugiausia mirčių. Dėl augančio sergamumo LNL, nuolat brangstančių naujų diagnostikos ir gydymo technologijų didėja sveikatos sistemos kaštai ir tampa per dideli net išsivysčiusioms šalims.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkams – prof. Viliui Jonui Grabauskui, prof. Jūratei Klumbienei, prof. Vaivai Lesauskaitei, prof. Janinai Petkevičienei ir prof. Abdonui Tamošiūnui – skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“. Jame aprašyti LNL rizikos vertinimo modeliai, Lietuvos gyventojų LNL rizikos profilio ir socialinių netolygumų pokyčiai per praėjusius dešimtmečius, molekulinių LNL žymenų, genetinių veiksnių ir gyvensenos sąveikos tyrimų rezultatai.

Pagrindinės LNL priežastys yra sveikatą žalojanti gyvensena, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tačiau svarbus ir genetinis polinkis. Šiomis ligomis susergama vis anksčiau, o Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė kol kas išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.

LSMU mokslininkai, stebėdami anksčiau ištirtas atsitiktines gyventojų imtis, registruodami naujus ligų ir mirties atvejus, nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai LNL, bet kelioms šios grupės ligoms. Kaip rodo ilgalaikių tyrimų duomenys, kasdien rūkantys vyrai, palyginti su nerūkančiais, 1,6 karto dažniau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2,2 karto dažniau nuo galvos smegenų insulto ir 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu.

Vaikų sveikatos būklė yra svarbi prognozuojant LNL riziką suaugus. Stebint Kauno kohortą nustatyta, kad didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje yra susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu jau vaikystėje ugdyti sveiką gyvenseną, o tikrinant vaikų sveikatą, įvertinti jų kraujospūdį ir antropometrinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą, atskirų kūno dalių apimtis), kurie svarbūs prognozuojant LNL riziką suaugus.

Sergamumui LNL įtakos turi ir genai. LSMU mokslininkai nustatė, kad jei artimi vyrų giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau įrodyta, kad žmonės, net turintys genetinį polinkį sirgti LNL, gali šių ligų išvengti pasirinkę sveiką gyvenseną. Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, turintiems kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus. Vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.

Norintys gyventi sveikiau turėtų daugiau fiziškai judėti, atsisakyti greitojo maisto, saldintų gėrimų, riboti riebius, saldžius produktus, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių ir riešutų, nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, dalyvauti prevencinėse lėtinių ligų patikros programose.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kokią įtaką gyvensena turi LNL rizikai, rengiamos LNL profilaktikos ir kontrolės strategijos, priimami teisiniai dokumentai, ribojantys alkoholio ir tabako prieinamumą, deramasi su maisto pramonės įmonėmis dėl sveikatai palankesnių produktų. LSMU mokslininkų vykdytų tyrimų rezultatai ne tik prisidėjo formuojant Lietuvos sveikatos politiką, bet ir tapo tarptautiniu mastu pripažintos Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos LNL profilaktikos koncepcijos pagrindu.

Pranešimą paskelbė: Karolina Derbutaitė, UAB “Vox vera”

Naujienos iš interneto
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū
Privacy Policy