Turinys:
Nėščiųjų diabetas (moksl. pavadinimas Gestacinis diabetas) – tai nėštumo metu išsivystęs angliavandenių apykaitos sutrikimas. Šio tipo diabetas diagnozuojamas:
1. Nėštumo pradžioje, atliekant visus reikalingus nėščiosios tyrimus (kuomet glikemijos rodiklis nevalgius yra 5.1 mmol/l ir daugiau);
2. Jei nėštumo pradžioje glikemijos rodiklis neviršija nustatytos normos, 24-28 nėštumo savaitę būsimos mamos tiriamos atliekant gliukozės tolerancijos testą (atliekami 3 taškų matavimai: nevalgius, praėjus 1 val. ir 2 val. po 75 g gliukozės išgėrimo. Jei bent vienas rodiklis viršija nustatytas normas, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas).
Šio tipo diabetas gali pasireikšti bet kurio nėštumo metu.
Pasaulyje vis dažniau sergama nėščiųjų diabetu, taip pat didėja nutukimo, priešdiabetinio ir antrojo tipo cukrinio diabeto paplitimas. Vaikams, kurių mamos sirgo nėščiųjų diabetu, gresia nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika.
Iš dalies dėl šių vaikų didėja sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu bendrai. Jei gestacinis diabetas diagnozuojamas laiku ir kompensuojamas angliavandenių apykaitos sutrikimas, galima sumažinti jo komplikacijų riziką.
Nėščiųjų diabeto išsivystymas yra susijęs su genetiniu polinkiu. Jį “suaktyvina” daugelis rizikos veiksnių:
1. Antsvoris arba nutukimas prieš nėštumą;
2. Pernelyg didelis svorio padidėjimas nėštumo metu;
3. Nesveika mityba – greito maisto ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu angliavandenių, transriebalų, vartojimas;
4. Mikroelementų trūkumas;
5. Būsimos mamos amžius – patologija dažniausiai pasireiškia nuo 25 metų amžiaus, o pirmą kartą gimdant po 35 metų ir vėliau;
6. Anamnezė, susijusi su angliavandenių vartojimo sutrikimais – pirmos eilės giminaičiai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu arba nutukimu;
7. Jeigu nėščiajai anksčiau jau buvo nustatytas gestacinis diabetas;
8. Akušerinės komplikacijos – negyvo vaisiaus gimimas arba persileidimas (daugiau kaip trys savaiminiai persileidimai per pirmąjį ar antrąjį nėštumo trimestrą);
9. Didelis prieš tai gimusio naujagimio svoris (4.1 kg ir didesnis);
10. Gliukozurija – gliukozės išsiskyrimas su šlapimu;
11. Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis;
12. Nėščiosios svoris gimimo metu didesnis negu 4.1 kg arba mažesnis nei 2.7 kg;
13. Rūkymas nėštumo metu.
Gestacinio diabeto simptomai
Hiperglikemijos (didelio gliukozės kiekio kraujyje) simptomai pasireiškia jau pirmąjį nėštumo trimestrą. Jie gali būti panašūs į nėščiųjų toksikozės požymius, todėl tokioms pacientėms patariama nustatyti gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius. Apsilankiusios pas gydytoją nėščiosios gali skųstis burnos džiūvimu, troškuliu, padidėjusiu skysčių suvartojimu (daugiau kaip 2 litrai), padažnėjusiu šlapinimųsi, padidėjusiu arba sumažėjusiu apetitu, silpnumu, svorio kritimu, odos, ypač tarpvietės, niežuliu, miego sutrikimais. Jos linkę sirgti pūlingomis odos ligomis ir furunkulioze. Vis dėlto reiktų paminėti, jog visi šie požymiai dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Moteris, kurios angliavandenių apykaita sutriko prieš nėštumą, gali patirti regėjimo sutrikimų, kojų jautrumą ir tinimą.
Pacientės, sergančios gestaciniu diabetu, gali neturėti jokių nusiskundimų, susijusių su hiperglikemija. Tuomet diagnozė nustatoma pagal gliukozės kiekį kraujyje nevalgius arba atlikus gliukozės toleravimo testą.
Gliukozės norma nėštumo metu
Jeigu atlikus gliukozės tolerancijos testą, bent vienas rodiklis viršija nustatytas normas, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas:
1. Glikemija nevalgius 5.1-6.9 mmol/l;
2. Glikemija po 1 val. išgėrus 75 g gliukozės daugiau arba lygu 10 mmol/l;
3. Glikemija po 2 val. išgėrus 75 g gliukozės 8.5-11 mmol/l.
Nėščiųjų diabeto patogenezė
Normalaus nėštumo metu motinos organizmas keičiasi, kad atitiktų augančio vaisiaus poreikius: prisitaiko širdies ir kraujagyslių, inkstų, kvėpavimo, medžiagų apykaitos ir endokrininė sistemos. Pasikeičia ir jautrumas insulinui: jis padidėja, todėl lengviau pasisavinama gliukozė ir ji nusėda kaip riebalų atsargos. Tačiau motinos ir placentos hormonų, tokių kaip estrogenas, progesteronas, leptinas, kortizolis, placentos laktogenas ir placentos augimo hormonas, gamyba taip pat didėja. Tai slopina insulino veikimą ir lemia fiziologinio atsparumo insulinui vystymąsi – atsparumą insulinui. Dėl to šiek tiek padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Ši gliukozė lengvai per placentą patenka į vaisiaus organizmą ir yra būtina vaisiaus augimui.
Šiuos nėštumo pokyčius paprastai kompensuoja kasos ląstelių gausėjimas ir naujų formavimasis, taip pat laipsniškas insulino gamybos didėjimas β ląstelėse.
Daugelis pirmiau išvardytų veiksnių (pavyzdžiui, padidėjęs riebalinis audinys, sumažėjęs fizinis aktyvumas, padidėjęs insulino skaidymas ir kiti) gali lemti β ląstelių funkcijos sutrikimus nėštumo metu. Kiekvienas rizikos veiksnys tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su sutrikusia ląstelių funkcija ir (arba) jautrumu hormonui insulinui, kuris reguliuoja angliavandenių apykaitą organizme. Dėl to išsivysto patologinis atsparumas insulinui, kuris yra pagrindinė hiperglikemijos (didelio gliukozės kiekio kraujyje) atsiradimo nėštumo metu priežastis.
Daugeliu atvejų šie sutrikimai pasireiškia prieš nėštumą ir gali progresuoti. Dėl šios priežasties po nėštumo, komplikuoto gestacinio diabeto, padidėja rizika susirgti 2 tipo diabetu.
Gestacinio diabeto komplikacijos
Gestacinis diabetas gali sukelti didelių neigiamų padarinių tiek motinai, tiek kūdikiui.
Kūdikio komplikacijos
Motinos hiperglikemija sukelia vaisiaus hiperglikemiją, nes motinos gliukozė lengvai pernešama per placentą. Vaisiaus kasa reaguoja į padidėjusią gliukozės koncentraciją: ji pradeda gaminti daugiau savo insulino. Tai sukelia hiperinsulinemiją – didesnį insulino kiekį vaisiaus kraujyje.
Makrosomija yra viena svarbiausių problemų. Pernelyg didelį vaisiaus padidėjimą skatina insulino poveikis. Dėl to susikaupia daug poodinių riebalų ir platūs kūdikio pečiai neatitinka motinos dubens, todėl gimdymo metu jis gali būti sužalotas. Per anksti gimusiems gestaciniu diabetu sergančių motinų kūdikiams dažniau išsivysto kvėpavimo sutrikimo sindromas (uždegiminis plaučių pažeidimas) ir kitos su priešlaikiniu gimdymu susijusios problemos. Kūdikiams, kuriems gimstant pasireiškia hiperinsulinemija, būdinga hipoglikemija – mažas gliukozės kiekis kraujyje. Tai susiję su staigiu kūdikio atskyrimu nuo motinos gliukozės šaltinio, esant didelei paties kūdikio cirkuliuojančio insulino koncentracijai. Be hipoglikemijos, vaikų kraujyje dažnai sumažėja kalcio ir padidėja bilirubino kiekis, taip pat pasireiškia policitemija – padidėja eritrocitų, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekis. Moterims, sergančioms gestaciniu diabetu ir kartu nutukusioms, negyvo vaisiaus gimimo rizika yra penkis kartus didesnė nei moterims, neturinčioms angliavandenių apykaitos sutrikimų nėštumo metu. Be to, vaikams, gimusiems motinoms, sergančioms gestaciniu diabetu, padidėja nutukimo ir diabeto rizika vėlesniame amžiuje.
Motinos komplikacijos
Gestacinis diabetas turi didelės įtakos motinos sveikatai. Nediagnozuotas ir negydomas jis gali sukelti preeklampsiją, eklampsiją, priešlaikinį gimdymą, taip pat gali būti reikalingas ir cezario pjūvis. Ankstyva diagnozė ir gydymas sumažina šią neigiamą riziką. Pats gestacinis diabetas nėra indikacija cezario pjūvio operacijai. Jo gali prireikti, jei yra komplikacijų. Ilgainiui gestacinis diabetas gali būti laikomas antrojo tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizikos veiksniu. Be to, įrodyta, kad moterims, sirgusioms gestaciniu diabetu, yra didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su moterimis, kurių angliavandenių apykaita nėštumo metu buvo normali. Kadangi šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, tai kelia vis didelį susirūpinimą.
Gestacinio diabeto gydymas
Kai tik akušeris ginekologas ar šeimos gydytojas diagnozuoja gestacinį diabetą, nėščioji nukreipiama gydytojo endokrinologo konsultacijai. Nėščiajai endokrinologas ir dietologas paaiškina apie subalansuotos mitybos principus, būtinybę pildyti maisto dienoraštį, savarankiškai stebėti glikemiją, naudojant gliukomačius. Labai svarbu, jog nėščioji nedarytų didžiulės klaidos ir visiškai neišbrauktų angliavandenių iš savo mitybos, nes tai labai padidintų ketonų kiekį šlapime.
Mityba sergant gestaciniu diabetu
Pirmasis žingsnis norint pasiekti ir išlaikyti normalų gliukozės kiekį sergant nėščiųjų diabetu yra dieta. Jos tikslas – užtikrinti stabilią normoglikemiją, išvengti didelio ar mažo gliukozės kiekio kraujyje ir ketonemijos. Nėščiosios mityboje turėtų būti pakankamas angliavandenių kiekis, išskyrus lengvai virškinamus angliavandenius (esančius baltoje duonoje, saldumynuose, kai kuriuose vaisiuose ir kt.). Optimalus angliavandenių kiekis per dieną yra 175 g. Jis turėtų būti paskirstytas per tris valgymus ir 2-3 užkandžius.
Pagrindiniai mitybos principai:
1. Daugiausiai vartoti sudėtinių angliavandenių (iki 55 proc. rekomenduojamo paros kalorijų kiekio) ir mažai riebalų (25-30 proc. rekomenduojamo paros kalorijų kiekio);
2. Per parą reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 28 g skaidulinių medžiagų;
3. Riebalai neturėtų viršyti 35 % dienos kalorijų, sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 %, o transriebalų visiškai vengti;
4. Siekiant išvengti ketonų susidarymo, tarpas tarp paskutinio valgymo vakare ir pirmojo valgymo kitą dieną turėtų būti ne ilgesnis kaip 10 valandų.
Kiekviename patiekale turėtų būti lėtai virškinamų angliavandenių, baltymų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų ir maistinių skaidulų. Tai padidina jautrumą insulinui, sumažina svorio augimą ir sumažina gydymo insulinu dažnumą sergant gestaciniu diabetu. Nėščiosioms, kurios yra nutukusios ir nenormaliai priaugusios svorio, rekomenduojama riboti suvartojamų kalorijų kiekį, bet ne mažiau kaip 1800 kcal per parą, kad būtų išvengta ketonų susidarymo. Glikemijos savikontrolę rekomenduojama atlikti 4 kartus per dieną (ryte nevalgius ir 2 val. po valgio).
Tikslinės glikemijos (normalus gliukozės kiekis kraujyje):
Nėštumo metu esant gestacinio diabeto simptomams svarbu palaikyti tinkamą gliukozės kiekį kraujyje. Matavimo metu rodmenys neturi viršyti gydytojų rekomenduojamų normų.
1. Nevalgius <5.3 mmol/l
2. 2 val. po valgio <6.7 mmol/l.
Ką valgyti sergant gestaciniu diabetu:
1. Maisto produktai, kurių galima valgyti bet kokį kiekį:
daržovės – agurkai ir pomidorai, bet kokie kopūstai, cukinijos, baklažanai, salierai, šparaginės pupelės, ridikėliai;
sojų produktai;
žolelės – krapai ir petražolės, žalieji svogūnai, rūgštynės, salotos.
2. Maisto produktai, kurių reikia visiškai vengti:
cukrus ir medus, saldumynai, pieniškas šokoladas ir kakava, uogienė, džemas, uogienė, bet kokie kepiniai;
pieno produktai su cukrumi – jogurtai, glaistyti sūreliai, saldūs varškės sūriai ir kt;
greitai paruošiami maisto produktai – greitai paruošiamos kruopos, bulvių košė, makaronai;
moliūgai, kukurūzai, troškintos morkos ir burokėliai;
kai kurie vaisiai ir uogos – arbūzai, melionai, vyšnios, vynuogės, persimonai, bananai, figos, abrikosai, džiovintos slyvos.
balta duona, kepiniai ir miltai, pagaminti ne iš kietųjų kviečių;
visi gazuoti gėrimai, parduotuvėje pirktos ir šviežiai spaustos vaisių sultys.
3. Maisto produktai, kuriuos galima valgyti, bet su apribojimais:
sūris – iki 100 g per dieną kartu su daržovėmis arba atskirai nuo kito maisto;
varškė – iki 200 g per dieną su daržovėmis arba atskirai nuo kito maisto;
rūkytas, aštrus ar sūrus maistas – iki 50 g per dieną kartą per savaitę;
druska – iki vieno arbatinio šaukštelio per dieną;
juodasis šokoladas (75 % kakavos) – iki 25 g per dieną;
3,5-6% pieno – iki 100 ml per dieną;
pieno produktai (kefyras, rūgpienis) – iki vienos stiklinės per dieną;
sviestas – iki 10-15 g per dieną;
10-15 % grietinės – iki 100 g per dieną;
kai kurios uogos (juodosios aronijos, spanguolės, mėlynės, mėlynės, gervuogės, serbentai, braškės, žemuogės, avietės, agrastai, spanguolės, vyšnios) – iki 200 g atskirai nuo kito maisto arba su varške – ne daugiau kaip 100 g, galima valgyti pusryčiams.
kai kurie vaisiai (greipfrutai, citrinos, laimai, kiviai, apelsinai, obuoliai, abrikosai, slyviniai persikai, mandarinai, kriaušės, granatai, mangai, papajos) – atskirai nuo kito maisto, nemaišant kelių rūšių vaisių ir uogų; nevalgyti iki 12 val. ir po 22 val.
bulvių ir šiek tiek nevirtų burokėlių – iki 100 g per dieną;
troškintos daržovės – iki 200-250 g per valgį;
daržovių paplotėliai (kotletai) – iki 150 g vieno valgo metu;
žalių morkų – iki 100 g per dieną;
grybai – iki 200 g per dieną;
džiovinti obuoliai, kriaušės, slyvos, abrikosai – iki 50 g per dieną atskirai nuo kito maisto.
sėklos, riešutai – iki 50 g per dieną atskirai nuo kito maisto;
pilno grūdo duona (pageidautina, kad 100 g maisto produkto būtų 60 g angliavandenių) – iki 150 g per dieną;
visi grūdai – iki 200 g per dieną tris kartus per savaitę (grikius galima valgyti kasdien);
nepervirti spagečiai ir makaronai iš kietųjų kviečių – iki 150-200 g per dieną.
Pieno produktus reikėtų valgyti kaip užkandį tarp valgymų.
Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas padeda įveikti atsparumą insulinui ir kontroliuoti hiperglikemiją nevalgius ir po valgio. Jis papildo mitybos rekomendacijas, skirtas gliukozės kiekiui nėščiosios organizme mažinti. Idealaus fizinio krūvio, skirto sergant gestaciniu diabetu, nėra, tačiau dažniausiai rekomenduojama po valgio mankštintis lauke – vaikščioti vidutiniu tempu bent 30 minučių tris kartus per savaitę.
Gydymas insulinu
Gydymas insulinu skiriamas, jei glikemijos rodikliai per dvi savaites nesusireguliavo taikant dietinį gydymą (daugiau kaip 3 netiksliniai rodikliai per savaitę). Insulino vartojimo nereikėtų bijoti. Jis geras tuo, jog nepraeina vaisiaus placentos barjero ir veikia tik nėščiosios organizme esančią glikemiją.
Prognozės ir prevencija
Akušeris ginekologas ir perinatologas turėtų nuspręsti dėl gimdymo taktikos ir indikacijų. Gestacinis diabetas nėra ankstyvo gimdymo ir cezario pjūvio priežastis. Planinis cezario pjūvis sergant gestaciniu diabetu rekomenduojamas, jei numatomas vaisiaus svoris didesnis nei 4500 g, kad būtų išvengta traumos gimdymo metu. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu rekomenduojama per pirmąsias dvi dienas patikrinti gliukozės kiekį veniniame kraujyje nevalgius, kad būtų galima nustatyti galimą angliavandenių apykaitos sutrikimą.
Kadangi pacientėms, sergančioms gestaciniu diabetu, yra rizika, kad vėlesnių nėštumų metu joms gali išsivystyti nutukimas ir 2 tipo cukrinis diabetas ateityje, reikia atidžiai stebėti angliavandenių apykaitą. Praėjus 6-12 savaičių po gimdymo rekomenduojama atlikti pakartotinį gliukozės tolerancijos testą angliavandenių apykaitos sutrikimams išaiškinti.
Teisingai ir laiku diagnozavus ir pakoregavus gyvenimo būdą, patarus, kaip maitintis, galima veiksmingai sumažinti riziką ir gestacinio diabeto komplikacijų dažnį. Taikant gydymą dieta, normoglikemija sumažina gimimo svorį, sumažina makrosomiją, sumažina insulino terapijos poreikį, pagerina kraujospūdžio kontrolę nėštumo metu, sumažina naujagimių hospitalizaciją į intensyviosios terapijos skyrių ir perinatalinių mirčių skaičių.
Planuojant nėštumą ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gyvenimo būdas gali turėti įtakos gestacinio diabeto išsivystymui. Be to, kuo didesnis fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir nėštumo pradžioje, tuo mažesnė rizika susirgti gestaciniu diabetu.
Sergamumas antrojo tipo diabetu po gestacinio diabeto sparčiausiai didėja per pirmuosius penkerius metus po gimdymo, o po dešimties metų, regis, išnyksta. Siekiant užkirsti kelią šios ligos išsivystymui, moterims, kurios anksčiau sirgo gestaciniu diabetu, rekomenduojama bent kas trejus metus tikrintis dėl diabeto ir prediabeto. Tokias pacientes dinamiškai prižiūri akušeris ginekologas ir endokrinologas. Be to, būtina laiku informuoti vaiko pediatrą ir kitus gydytojus, kad būtų galima kontroliuoti angliavandenių apykaitos būklę ir užkirsti kelią 2 tipo cukriniam diabetui bei vaiko nutukimui. Tokiu atveju sveikas gyvenimo būdas (tinkama mityba ir sportas) yra raktas į visos šeimos sveikatą.