Endometriozė – kas tai? Simptomai, gydymas ir mityba | Nuo A iki Z

Endometriozė – paslaptinga ir vis dar ignoruojama moterų liga

Labai dažnai stipriu skausmu ir kitais ciklo pradžioje kamuojančiais simptomais besiskundžiančioms merginoms būdavo sakoma: „Eik namo, pailsėk ir pasistenk nesijaudinti. Jaunoms moterims visiškai normalu taip jaustis.“ Tokias rekomendacijas dar prieš dešimtmetį galėdavome išgirsti iš nepakankamai kompetentingų bendrosios praktikos gydytojų ar ginekologų, o kai kur tokių rekomendacijų dar galima išgirsti ir šiandien.

Taigi, pykinimas, alpimas, veriantis skausmas, vėmimas, viduriavimas prieš mėnesines, jų metu ir joms pasibaigus nėra normalu; taip pat nėra normalu pabusti vidury nakties nuo nepakeliamo skausmo. Visi šie ir daugelis kitų simptomų rodo, kad galite sirgti endometrioze. Tačiau tai nėra „tik“ mėnesinės. Jums nereikia to kentėti: visa tai galite pakeisti.

Kas yra Endometriozė?

ℹ️ Endometriozė – lėtinė, dažnai priskiriama autoimuninėms liga, kai gimdos gleivinę primenantis audinys atsiranda ir išplinta už gimdos ribų. Pasitaiko, kad audinys išveša ir pačiame gimdos raumenyje – tai vadinama vidine endometrioze.

Endometriozės židiniai neretai išplinta ir po aplinkinius organus bei audinius. Jų galima rasti ant kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos ir kiaušidžių raiščių, gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje. Pasitaiko atvejų, kad ligos židinių aptinkama ir ant šalinimo organų – žarnų ar šlapimo pūslės, kituose organuose (plaučiuose, smegenyse), tačiau jie – ypač reti.

Kaip ir gimdoje esantis audinys, taip ir endometrioidiniai dariniai reaguoja į hormoninius pokyčius ir menstruacijų metu ima kraujuoti. Tačiau kraujui nepasišalinant natūraliai kyla uždegimas, o galiausiai formuojasi cistos ir kiti dariniai.

Šia liga daugiausia serga vaisingo amžiaus moterys, tačiau pasitaiko atvejų, kai endometriozė vystytis pradeda dar iki pirmųjų mėnesinių. Jaunos merginos stiprų mėnesinių skausmą traktuoja kaip visiškai natūralų ir neišvengiamą, todėl nesikreipia į medikus. Tačiau, pasak gydytojo Patricko Yeungo, tai didelė klaida:

Istoriškai endometriozė buvo vadinama „dirbančios moters liga“, nes manyta, kad ja serga tik moterys, kurios atidėjo nėštumą vėlesniam laikui, o vėliau kovojo su nevaisingumu. Tačiau dabar nustatyta, kad endometriozė pasireiškia 10 proc. visų amžiaus grupių moterų, ir tai yra viena iš ligų, kurios diagnozavimas dar labai stringa. Be to, nustatyta, kad visus matomus pažeidimus jaunoms pacientėms pašalinus chirurginiu būdu, endometriozė dažniausiai neatsinaujina ir išsaugomas vaisingumas.

Jaunos merginos stiprų mėnesinių skausmą traktuoja kaip visiškai natūralų ir neišvengiamą, todėl nesikreipia į medikus.

Endometriozės statistika

  • Endometriozė – antra pagal dažnį liga, susijusi su reprodukcine funkcija.
  • Manoma, kad endometrioze vidutiniškai serga 1 iš 10-ies merginų ir moterų, nors realūs skaičiai gali būti ir kur kas didesni – nemažai moterų nežino, kad serga šia liga arba simptomus laiko įprastais ir į juos nekreipia dėmesio.
  • Endometrioze serga 15–49 m. moterys ir merginos. Visame pasaulyje sergančių endometrioze yra maždaug 176 mln.
  • Dažniausiai suserga 25–40 m. pacientės.

Endometriozės priežastys

Daugiausia įtakos endometriozės vystymuisi turi moteriški lytiniai hormonai. Nėra tikslių duomenų, kodėl susergama endometrioze, tačiau jos atsiradimas grindžiamas keliomis pagrindinėmis teorijomis:

  • Implantacinė teorija. Manoma, kad mėnesinių metu dalis gimdos gleivinės ląstelių atsisluoksniuoja. Šios ląstelės prasiskverbia pro kiaušintakius ir galiausiai implantuojasi vidiniuose lytiniuose organuose, žarnyne ir kitur. Manoma, kad pakitusios ląstelės gali plisti limfa ir krauju: būtent tai ir paaiškina, kodėl endometriozės židinių randama plaučiuose, bronchuose ar net smegenyse. Medikai mano, kad ši teorija yra pagrįsta, nes dalis moterų endometrioze suserga po operacijų, abortų, gimdos ertmės abrazijos ir kitų procedūrų, sutrikdančių ir pažeidžiančių gimdos gleivinę.
  • Embrioninė teorija. Jos šalininkai teigia, kad endometriozę lemia pokyčiai dar vystantis embrionui. Šia liga dažniau serga moterys, turinčios šalinimo ir lytinių organų sklaidos defektų.
  • Metaplazijos teorija. Teigiama, kad endometriumo liaukos ir endometriozės židiniai atsiranda iš metaplazavusių pilvaplėvės celomo mezotelio ląstelių. Kitaip tariant, estrogenų, prostaglandinų, traumų veikiama pilvaplėvė ir kiti audiniai pavirsta panašiais į gimdos gleivinės audinius. Šią teoriją grindžia faktas, jog estrogenais gydyti vėžiu sergantys vyrai taip pat gali susirgti endometrioze.

Kitos endometriozės priežastys

Genetika. Manoma, kad endometriozės vystymuisi daug įtakos turi paveldimumas: jeigu tarp artimiausių moteriškos lyties giminaičių (senelės, mama, seserys) yra sergančių endometrioze, tikimybė susirgti šia liga padidėja vidutiniškai 7 kartus. Jeigu viena iš monozigotinių dvynių serga endometrioze, kitai rizika susirgti šia liga taip pat siekia 57 proc.

Imuninės sistemos defektai. Nusilpus imunitetui, sumažėja ir imuninių ląstelių aktyvumas, todėl iš organizmo nebepašalinamos gimdos gleivinės ląstelės. Visos moterys, sergančios endometrioze, turi ir imuninės sistemos sutrikimų – jų imunitetas yra silpnas, greta endometriozės gali būti diagnozuojamas ir vėžys (tiesa, tiesioginio ryšio šios ligos neturi).

Išorinės sąlygos, gyvenimo būdas. Tai užterštas oras, nevisavertė mityba, stresas ir kiti XXI a. įprasti veiksniai. Kai kuriais atvejais endometriozė gali išsivystyti dėl išorinių veiksnių.

Endometriozės simptomai

Endometriozei priskiriama per 100 įvairių simptomų, todėl moterys dažnai net nepagalvoja, kad galėtų sirgti šia gana dažnai pasitaikančia ir klastinga liga. Australijos radijo „ABC Sunshine Coast“ personalo vadovė, žurnalistė Bianca Clare teigia:

Golfo kamuoliukų dydžio kraujo krešuliai, jausmas, kad kažkas spygliuota viela drasko pilvą, dubens skausmas, sekinantys nugaros mėšlungiai, mažėjantis geležies kiekis kraujyje ir kraujas išmatose buvo nurašyti „toms“ dienoms. <…> Endometriozės simptomai labai skiriasi ir dėl to ligai diagnozuoti kartais prireikia nuo 7 iki 12 metų! Apskritai daugeliui šią ligą vis dar sunku paaiškinti ir suvokti, ypač kai problemos nematome taip akivaizdžiai, skirtingai nei sulaužytos rankos ar kojos.“

Taigi, endometriozę išduoda šie simptomai:

  • skausmingos mėnesinės, skausmas tuštinantis ir šlapinantis per mėnesines;
  • tepliojimas tirštomis rusvomis išskyromis iki mėnesinių, joms pasibaigus bei ciklo viduryje;
  • gausus kraujavimas mėnesinių metu;
  • nereguliarus ciklas;
  • skausmas lytinių santykių metu;
  • lėtiniai dubens, apatinių pilvo ir nugaros dalių skausmai;
  • vidurių užkietėjimas ir pūtimas;
  • bendras išsekimas, lėtinis nuovargis, depresija;
  • nevaisingumas.

Taip pat simptomai priklauso ir nuo to, kurioje vietoje aptinkami endometriozės židiniai:

  • Endometriozės židiniai žarnyne: dažnai skauda pilvą užkietėja viduriai, jaučiamas skausmas tuštinantis, galimi pakraujavimai iš tiesiosios žarnos.
  • Endometriozės židiniai šlapimo takuose: jaučiamas aštrus, žemyn plintantis skausmas juosmens srityje. Šlapime gali atsirasti kraujo priemaišų. Taip pat galimas ir kraujavimas iš šlapimo organų.
  • Endometriozės židiniai plaučiuose, bronchuose: kosint per mėnesines gali būti atsikosima krauju, apskritai sergant endometrioze gali pasitaikyti gausesnių kraujavimo epizodų.
  • Stuburo kanalas ir nugaros smegenų dangalai: galimas kraujavimas po voratinkliniu smegenų dangalu.

Endometriozės stadijos

Paprastai išskiriamos 4 endometriozės stadijos:

  • 1 stadija: dažniausiai aptinkama nedidelių, apie 1–3 cm dydžio paviršinių židinių. Kiaušidėse randama mažesnių nei 1 cm dydžio paviršinių ligos židinių, taip pat ant dešiniosios kiaušidės gali būti aptinkama voratinklinių sąaugų.
  • 2 stadija: pilvaplėvėje pasitaiko didesnių nei 3 cm dydžio endometriozės židinių. Kiaušidžių paviršiniai židiniai – mažesni nei 1 cm, o dešinėje kiaušidėje fiksuojamos voratinklinės sąaugos.
  • 3 stadija: židiniai iš paviršinių tampa gilūs, užimantys apie 3 cm plotą. Aplink kiaušides ir kiaušintakius aptinkamos ryškesnės sąaugos. Trečiąją endometriozės stadiją išduoda ir užgimdinės įdubos užakimas.
  • 4 stadija: pilvaplėvėje pastebima ir paviršinių, ir gilių didesnių nei 3 cm endometriozės židinių, ant kiaušidžių, kiaušintakių matyti ryškesnių sąaugų, gilių židinių, užgimdinė įduba visiškai užakusi.

Endometriozės diagnozavimas ir jo problematika

Labai dažnai ieškant moters nevaisingumo priežasčių diagnozuojama pažengusios stadijos endometriozė.

Pasak endometriozės eksperto gydytojo Tamerio Seckino, kai kuriose kultūrose skausmas traktuojamas kaip buvimo moterimi dalis ir apskritai į jį nekreipiama dėmesio:

Endometriozė – periodinė liga, o visuomenėje apskritai apie skirtingus moters ciklų laikotarpius ir menstruacijas vyrauja daug klaidingų įsitikinimų. Moterys atvirai apie tai vis dar nekalba. Pirmieji endometriozės simptomai pasireiškia su pirmosiomis mėnesinėmis, tačiau dažniausiai šeima problemas smerkia arba ignoruoja. Tarkime, kai mergaitė nueina pas mamą ir pasako, kad jai skauda, dažnai išgirsta tokio pobūdžio atsakymą: „Man irgi pasitaiko skausmingų laikotarpių, tai visiškai normalu.“

Būtent toks požiūris apsunkina ligos diagnozavimą.

Kita problema – kai kurie medikai nepakankamai susipažinę su pačia liga ir jos simptomais. Tokio tipo patirtimi dalijasi Australijos radijo stoties „ABC Sunshine Coast“ personalo vadovė, žurnalistė Bianca Clare, nuo pat paauglystės sirgusi endometrioze:

Prireikė daugiau nei 20-ies metų, kibiro išlietų ašarų ir daugybės nusivylimų, kol gydytojai rimtai įvertino ligos simptomus ir endometriozę patvirtino kaip oficialią diagnozę. Būdama 37 m. radau kvalifikuotą chirurgą, gebėjusį pašalinti visus endometriozės pažeistus audinius. Aš nesu viena, kovojanti dėl gydymo. <…>

Endometriozės tyrimai

Endometriozei diagnozuoti gali būti pasitelkiami įvairūs tyrimai. Papasakosime plačiau apie tai kaip diagnozuojama endometriozė ir kokie tyrimai gali būti atliekami:

1. Rizikos veiksnių įvertinimas. Vienas pirminių metodų diagnozuojant ligą – rizikos veiksnių, moters nusiskundimų įvertinimas.

2. Ginekologinė apžiūra. Po to pacientė nuodugniai apžiūrima. Sergant endometrioze paprastai randama šių patologijų:

  • ant makšties sienelių ir/arba ant gimdos kaklelio aptinkama endometriozės židinių;
  • gydytojui užčiuopus mažojo dubens organus, pacientė jaučia skausmą;
  • nepaslanki gimda;
  • skausmingi sakrouterininiai raiščiai;
  • skausmingi gilūs infiltraciniai mazgeliai, esantys sakrouterininių raiščių ar Duglaso ertmės srityje;
  • kiaušidžių – tiek vienos, tiek ir abiejų – padidėjimas.

3. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Šis itin dažnai ginekologijoje naudojamas metodas padeda nuodugniai ištirti gimdos ir kiaušidžių būklę. Tyrimą galima atlikti taip dažnai, kaip reikia – pagal pacientės poreikius.

4. Laparoskopinė operacija (laparoskopija) – tai chirurginė invazija, kurios metu šalinami endometriozės židiniai, cistos, dubens srityje aptinkamos sąaugos. Tai ir vienas patikimiausių šios ligos diagnozavimo būdų. Laparoskopija yra ypač efektyvi, tinkanti tiek ligai diagnozuoti, tiek ir ją gydyti, be to, chirurginė invazija, o ir patys pjūviai – nedideli, tausojantys moters sveikatą.

Tiesa, yra manančių, kad laparoskopija per daug invazinis tyrimo metodas, todėl diagnozuoti ligai nėra pats tinkamiausias. Laparoskopijos metu taikoma nejautra. Jei išvengiama komplikacijų, pacientė jau kitą dieną po operacijos gali būti paleidžiama namo. Po operacijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į tai, ar moteris nori susilaukti vaikų, ar ne: neplanuojant pastoti įprastai gydytojas skiria kontraceptikų arba progestino tablečių.

5. Netipinių darinių biopsija. Biopsija – tai audinio gabalėlio ėmimas iš labiausiai pakitusios vietos bei ištyrimas.

6. Gautų audinių pathistologinis ištyrimas. Jis atliekamas pašalinus endometriozės darinius. Tiriant vertinamas audinio pobūdis, ląstelių struktūra, pakitimai.

7. Gimdos kaklelio tyrimas kolposkopu. Tiriant gimdos kaklelį didinamuoju prietaisu ant jo paviršiaus matoma tamsių, kraujingų darinių nelygiais krašteliais. Jie paryškėja per mėnesines, todėl leidžia diferencijuoti fiziologinius bei patologinius gleivinės kitimus viso ciklo metu.

8. Rentgenologiniai tyrimai. Pagrindinis tyrimas – histerosalpingografija. Tai radiologinio tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti gimdos bei kiaušintakių būklę.

9. Endoskopinis tyrimas. Pagrindinis tyrimas – histeroskopija, t. y. gimdos ertmės apžiūra iš vidaus. Tai viena dažniausių chirurginių intervencijų, atliekama naudojant histeroskopą. Ji leidžia įvertinti gimdos ertmės pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus.

10. Kraujo tyrimai. Tiriamas CA 125 – kiaušidžių vėžio žymens – kiekis kraujyje. CA 125 gali pakilti sergant gerybinėmis ginekologinėmis ligomis, tarp jų – ir endometrioze. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas nėra specifinis. Jei gauti duomenys patenka į normas, dar nereiškia, kad pacientė liga neserga. Tai viena iš priežasčių, kodėl šio tyrimo nerekomenduojama atlikti rutiniškai.

11. Papildomi tyrimai: kompiuterinė tomografija ir branduolinis magnetinis rezonansas. Magnetinis rezonansas gali padėti aptikti endometrioidinius židinius.

Endometriozės gydymas

Endometriozė gydoma individualiai, priklausomai nuo ligos židinių išplitimo vietų, stadijos, taip pat gydymo metodiką lemia ir moters amžius bei šeiminė padėtis, t. y. gimdžiusi ji ar ne.

ℹ️ Jeigu pacientė – vyresnio amžiaus, jai artėja menopauzė ir nustatyta I endometriozės stadija, nesukelianti skausmo, gydytojas gali laikinai neskirti jokio gydymo: stebima, kaip liga vystysis. Kitais atvejais, ypač kai merginos ir moterys yra vaisingo amžiaus, gydyti nedelsiant būtina.

Medikamentinis endometriozės gydymas

Gydant endometriozę skiriama:

  • Hormoninių preparatų: jie stabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, slopina estrogenų sintezę. Hormoniniai preparatai gali būti skiriami kaip vienintelis gydymo būdas, tačiau jie kai kuriais atvejais derinami su chirurginiu gydymu. Jei po gydymo hormonais išnyksta mėnesinės, vadinasi, gydymas efektyvus.
  • Kontraceptinių, progestininių tablečių, slopinančių estrogenų gamybą ir pristabdančių endometriozės židinių augimą. Jei planuose nėra nėštumo, gydytojas gali rekomenduoti vartoti kontraceptines tabletes. Tačiau jos skiriamos gana retai: kontraceptikai daugiausia tinkami jaunoms merginoms, o ir efektyvūs tik gydant pirmųjų stadijų endometriozę.
  • Gimdos spiralė. Jei nustatoma vidinė ligos forma, moteriai artėja menopauzė, tačiau mėnesinės – vis dar gausios ir labai skausmingos, rekomenduojama rinktis hormoninę gimdos spiralę.
  • Nesteroidinių uždegimus stabdančių vaistų, kartu slopinančių ir aštrų skausmą.

Chirurginis endometriozės gydymas

Endometriozė gydoma ir chirurginiu būdu. Prie chirurginių gydymo būdų priskiriama anksčiau aprašytoji laparoskopinė operacija (laparoskopija).

Jei atvejis – labai sudėtingas, liga įsisenėjusi, endometriozės židinių be chirurginės intervencijos pašalinti neįmanoma, kai kyla grėsmė pacientės sveikatai ir kitų gydymo alternatyvų nėra, gali būti pašalinami vidiniai reprodukciniai organai: gimda, kiaušidės bei kiaušintakiai.

Endometriozės gydymas natūraliais būdais

Gintaro rūgštis

Gintaro rūgštis vis plačiau naudojama ne tik norint pristabdyti senėjimo procesus, pagerinti dėmesio koncentraciją, miegą, bet ir ginekologinėms ligoms, nevaisingumui gydyti.

Ji gali būti efektyvi gydant ir I, II stadijų endometriozę. Pradėjus gintaro rūgštį naudoti iškart diagnozavus ligą, galima pristabdyti esamo auglio didėjimą. Pašalinus auglius chirurginiu būdu, gintaro rūgštis taip pat gali pagreitinti organizmo regeneracijos procesus, taip pat stabdyti patogeninių ląstelių, o kartu – ir pakartotinį auglio formavimąsi.

CBD (kanapių) aliejus

CBD (kanabidiolis, angl. cannabidiol) – tai veiklioji kanapių medžiaga. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodė, kad kanapių preparatai, ypač aliejus, gali būti efektyvūs gydant endometriozę.

Endokanabinoidai – natūraliai žmogaus organizmo gaminamos molekulės, perduodančios ląstelėms informaciją, užtikrinančios sklandžius regeneracinius procesus, medžiagų apykaitą ir kitus svarbius procesus, stabdančios uždegiminius procesus ir gydančios uždegimus. Tad endokanabinoidų trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Tyrėjai mano, kad daugelis ligų, įskaitant endometriozę, yra susijusios su klinikiniu endokanabinoidų trūkumu. Įrodyta, kad endometrioze sergančios moterys endometriumo audinyje turi mažiau CB1 receptorių. Mažesnis CB1 receptorių kiekis ne tik pasukina endometriozės simptomus, bet ir apskritai leidžia ligai plisti.

Floridos universiteto tyrėjai nustatė, kad endokanabinoidų sistemos padeda sumažinti endometriozės sukeliamą skausmą.

Italijos tyrėjų atliktu tyrimu buvo įrodyta, kad pusė visų moterų, kurioms diagnozuota endometriozė, jaučia skausmą lytinių santykių metu. Natūralu, kad lytinis potraukis dėl šios priežasties ženkliai sumažėja. Taigi kanapių preparatai ne tik malšina skausmą, patiriamą lytinių santykių metu, bet ir gali padėti sustiprinti lytinį potraukį.

Taip pat vienas 2010 m. atliktas tyrimas mokslininkams padėjo įrodyti, kad kanabinoidai sustabdė kenksmingo endometriumo audinio plitimą. Taigi kanapių preparatai gali ne tik palengvinti endometriozės simptomus, bet ir padėti gydyti šią ligą.

Ir nors vis dar negalime pateikti drąsių medicininių teiginių, tačiau akivaizdu, kad ryšys tarp endometriozės ir endokanabinoidų trūkumo tikrai egzistuoja.

Endodieta – tinkama mitybos strategija

Tam tikri mitybos veiksniai arba netinkamos dietos gali padidinti endometriozės išsivystymo riziką arba nulemti ligos progresavimą ir didesnį skausmą.

Kokio tipo mityba gali paskatinti endometriozės vystymąsi?

  • Mityba, kurioje daug riebalų. Tyrimais nustatyta, kad endometriozė dažniau diagnozuojama daugiau riebaus maisto, ypač transriebalų, vartojančioms moterims. Daugiausia riebalų aptinkama keptame, perdirbtame ir greitajame maiste.
  • Raudonos mėsos vartojimas. Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad endometriozės išsivystymo riziką padidina raudonos mėsos vartojimas.
  • Glitimo turintis maistas. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 207 endometrioze sergančios moterys, padėjo atskleisti, kad, pašalinus iš raciono glitimo turinčius produktus, sumažėjo skausmas.
  • Maistas, turintis daug FODMAP. FODMAP – tai fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai – angliavandenių tipas. Kai kurių žmonių organizmas nesugeba jų normaliai suvirškinti, todėl pasireiškia pilvo pūtimas ir kiti susiję nemalonūs reiškiniai.

Endometrioze sergančias moteris gali neigiamai paveikti maistas, turintis įtakos hormonų, ypač estrogeno, veiklai. Be to, reikėtų vengti maisto ir kitų plačiai vartojamų produktų bei maisto medžiagų, skatinančių uždegiminius procesus, taip pat alkoholio bei kofeino.

Maisto produktai, tinkami sergančioms endometrioze ar norinčioms jos išvengti:

Norint kovoti su endometriozės sukeltu uždegimu ir skausmu, geriausia vartoti maistinių medžiagų turintį, gerai subalansuotą, vitaminų bei mineralinių medžiagų gausiai turintį daugiausia augalinį maistą.

Į racioną reikėtų įtraukti:

  • daug skaidulų turinčio maisto, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų;
  • maisto, turinčio daug geležies: tamsių lapinių žalumynų, brokolių, pupelių, neapdorotų grūdų, riešutų ir sėklų;
  • maisto, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: tinka lašiša, sardinės, silkės, upėtakiai, graikiniai riešutai, chia sėklos, linų sėmenys;
  • maisto, kuriame gausu antioksidantų, pavyzdžiui, įvairiaspalviai vaisiai ir daržovės – apelsinai, uogos, juodasis šokoladas, špinatai, burokėliai.
  • Kurkumimo. Kurkuminas taip pat gali padėti suvaldyti endometriozę. Kurkuminas – gerai žinomo prieskonio ciberžolės sudedamoji dalis, sauganti nuo uždegimų. Buvo nustatyta, kad kurkuminas slopina endometriumo ląsteles mažindamas estradiolio gamybą. Ciberžolė apskritai teikia daug naudos sveikatai.

Valgydami tam tikrus maisto produktus būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kaip į maistą reaguoja jūsų organizmas. Gan dažnai pasiteisinantis sprendimas – rašytis, kokio maisto valgėte.

Pasvarstykite apie galimybę pasikonsultuoti su profesionaliu dietologu: jis sudarys meniu, geriausiai tinkantį kovojant su endometrioze.

Vitaminai ir mikroelementai, tinkantys sergančioms endometrioze:

Kovojant su endometrioze gali būti vertingi ir maisto papildai.

Viename nedideliame tyrime išsiaiškinta, kad moterims, vartojusioms 1200 tarptautinių vienetų (TV) vitamino E ir 1000 TV vitamino C sumažėjo lėtinis dubens skausmas ir sumažėjo uždegimas. Taip pat produktais, turinčiais šių vitaminų, galima papildyti ir savo racioną.

Teigiamą poveikį darė vitaminas A, cinkas, o kartu ir minėtieji vitaminai C ir E. Sergančioms endometrioze moterims, vartojusioms vitaminų kompleksą, sumažėjo periferiniai oksidacinio streso žymenys ir sustiprėjo antioksidantų žymenys.

Taip pat endometriozės gydymui ir profilaktikai labai svarbus vitaminas D: tyrimais įrodyta, kad tarp tų moterų, kurių vitamino D lygis buvo didesnis ir kurios vartojo daugiau pieno produktų, susirgimų endometrioze dažnis buvo mažesnis. Naudingas ne tik vitaminas D, bet ir maisto produktai ar papildai, turintys gausiau kalcio ir magnio.

Endometriozė, sportas ir alternatyvioji terapija

Aktyvi fizinė veikla taip pat gali padėti suvaldyti endometriozę. Taip yra dėl to, kad mankšta gali sumažinti estrogeno lygį ir atpalaiduoti „geros savijautos“ hormonus.

Endometrioze sergančioms moterims be įprastų gydymo metodų gali būti labai naudingi ir kiti gydymo būdai, pavyzdžiui, atsipalaidavimo technikos: meditacija, joga, akupunktūra, masažas ir kt.

Endometriozės komplikacijos

  • Vidinis kraujavimas. Pratrūkusios kiaušidžių cistos gali sukelti vidinį kraujavimą. Tai pavojų gyvybei sukelianti endometriozės komplikacija.
  • Nevaisingumas. Ligai įsisenėjus dėl neigiamos sąaugų ir randų įtakos deformuojami kiaušintakiai, todėl jais negali tinkamai pratekėti sperma. Kiaušialąstė negali patekti į kiaušintakį. Be to, kiaušidės apraizgomos dariniu, primenančiu voratinklį, todėl trikdomas apvaisinimo procesas. Negydoma, ypač pasiekusi 4 stadiją, liga galiausiai sukelia nevaisingumą.
  • Endometriozės židinių ląstelės gali supiktybėti, t. y. tapti vėžinėmis. Endometriozė nėra priskiriama prie vėžinių ligų, tačiau ligos negydant ląstelės ilgainiui gali transformuotis į vėžines.
  • Kitos komplikacijos, kurias lemia endometriozės židinių vietos.

Endometriozė, vaisingumas ir nėštumas

Tai viena iš atsitiktinai randamų ligų: endometriozė net iki 40 proc. pacienčių diagnozuojama tiriant, kodėl moterys ilgą laiką negali pastoti. Sergant endometrioze, nepakankamai funkcionuoja kiaušidžių geltonkūnis, kuris paprasta neleidžia nėštumui nutrūkti. Sergant endometrioze gana dažnai pasitaiko ir savaiminių persileidimų: jų kiekis tarp endometrioze sergančių moterų – taip pat apie 40 proc.

Endometriozę visai pagrįstai galima vadinti naujųjų laikų liga. Pavyzdžiui, prieš šimtmetį moterys beveik nuolatos būdavo nėščios arba žindydavo kūdikius, tad hormonų pusiausvyra skyrėsi nuo šiuolaikinių moterų, kurios savo vaisingumą neretai bando slopinti pačiais įvairiausiais būdais. Anksčiau vystytis endometriozei tiesiog nebuvo tokių palankių sąlygų. Taip pat nustatyta, kad endometrioze dažniau susirgo tos pacientės, kurioms vėliau prasidėjo mėnesinės, vėliau gimdžiusios ir turinčios mažiau vaikų moterys.

Tiesa, ir pats nėštumas, pogimdyminis žindymo laikotarpis gali kiek prislopinti endometriozę, jeigu moteriai apskritai pavyksta pastoti. Tyrimais nustatyta, kad endometriozė nevaisingumą sukelia 4-ioms iš 10-ies ja sergančių moterų. Nėštumo metu sumažėja estrogenų kiekis ir liga nustoja progresuoti. Tačiau po gimdymo ar baigus žindyti, t. y. tuomet, kai estrogenų lygis vėl padidėja, stiprus skausmas sugrįžta, o mėnesinės neretai pradeda varginti dar labiau, nei iki pastojant.

Jei pora artimiausiu metu planuoja nėštumą ir aptinkama endometriozė, patariama nėštumo neatidėlioti, t. y. kuo greičiau bandyti pastoti natūraliai.

Endometriozės profilaktika

Siekiančioms išvengti endometriozės ar bent jau ženkliai sumažinti tikimybę susirgti šia liga rekomenduojama:

  • Per mėnesinės riboti fizinį krūvį, vengti lytinių santykių bei tyrimų, atliekamų per makštį. Jaunoms merginoms patariama vengti diagnostinių tyrimų, galinčių neigiamai paveikti gimdos gleivinę.
  • Jeigu nėra realaus poreikio, gimdos kaklelio nereikėtų gydyti chirurginiu būdu.
  • Reikėtų stiprinti imunitetą ir apskritai visą organizmą, o imuninei sistemai nusilpus svarbu vartoti jį puoselėjančias medžiagas. Jei organizmas stiprus, laikui bėgant imunitetas endometriozės židinius sunaikina pats.
  • Reikia neignoruoti ligos simptomų ir kiek įmanoma reguliariau lankytis pas gydytoją ginekologą bei atlikti tyrimus.
  • Svarbus ir psichologinės būklės normalizavimas: jei kamuoja nervų sistemos ligos, jei dažnai jaučiate nerimą ir patiriate stresą, nuolat pervargstate ir persidirbate, kovoti su endometrioze bus labai sunku.

Dažniausiai užduodami klausimai apie endometriozę

Endometriozė – moterų liga. Kas tai?

Endometriozė – tai lėtinė, dažnai priskiriama autoimuninėms liga, kai gimdos gleivinę primenantis audinys atsiranda ir išplinta už gimdos ribų. Pasitaiko, kad audinys išveša ir pačiame gimdos raumenyje – tai vadinama vidine endometrioze.

Kas dažniausiai serga šia liga?

Šia liga daugiausia serga vaisingo amžiaus moterys, tačiau pasitaiko atvejų, kai endometriozė vystytis pradeda dar iki pirmųjų mėnesinių. Jaunos merginos stiprų mėnesinių skausmą traktuoja kaip visiškai natūralų ir neišvengiamą, todėl nesikreipia į medikus, kas yra didelė klaida.

Kokia yra tinkama mityba sergant endometrioze?

Norint kovoti su endometriozės sukeltu uždegimu ir skausmu, geriausia vartoti maistinių medžiagų turintį, gerai subalansuotą, vitaminų bei mineralinių medžiagų gausiai turintį daugiausia augalinį maistą. Ypač reikėtų vengti alkoholio ir kofeino.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios endometriozės komplikaciojos?

Vidinis kraujavimas. Pratrūkusios kiaušidžių cistos gali sukelti vidinį kraujavimą. Tai pavojų gyvybei sukelianti endometriozės komplikacija.

Nevaisingumas. Ligai įsisenėjus dėl neigiamos sąaugų ir randų įtakos deformuojami kiaušintakiai, todėl jais negali tinkamai pratekėti sperma. Kiaušialąstė negali patekti į kiaušintakį. Be to, kiaušidės apraizgomos dariniu, primenančiu voratinklį, todėl trikdomas apvaisinimo procesas. Negydoma, ypač pasiekusi 4 stadiją, liga galiausiai sukelia nevaisingumą.

Endometriozės židinių ląstelės gali supiktybėti, t. y. tapti vėžinėmis. Endometriozė nėra priskiriama prie vėžinių ligų, tačiau ligos negydant ląstelės ilgainiui gali transformuotis į vėžines.
Kitos komplikacijos, kurias lemia endometriozės židinių vietos.

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus