Depresija nėštumo metu ir pogimdyvinė depresija | Ką būtina žinoti?

Šioje nuotraukoje - jauna mama.

Depresija – liga, galinti užklupti kiekvieną, o dėl kintančių hormonų vis dažniau ja suserga ne tik neseniai gimdžiusios, bet ir nėščios moterys. Skaičiuojama, kad depresiją nėštumo metu vidutiniškai patiria kas ketvirta moteris.

Depresija gali tiesiogiai lemti mažylio sveikatą, neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek ir fizinę jo raidą, turėti neigiamos įtakos gimdymo procesui, todėl ją gydyti būtina. Ne mažiau klastinga – ir pogimdyvinė depresija, kuri gali pasireikšti net ir vyrams. Tad ką svarbu žinoti apie depresiją nėštumo metu ir po gimdymo?

Depresija nėštumo metu ir jos poveikis

Nėščiųjų ir gimdyvių, sergančių depresija, gydymui skiriama nepakankamai dėmesio, o dažnai liga net nediagnozuojama.

Mokslininkai neseniai pateikė tyrimų išvadas: motinų, kenčiančių nuo depresijos, vaikams didėja tikimybė ateityje susirgti depresija.

Nustatyta, kad jei nėščiajai pasireiškė depresija, jos vaikams sulaukus paauglystės arba suaugus rizika susirgti šia liga didėja 70 proc. Tokios išvados paskelbtos medicininiame žurnale „JAMA Network Open“. Tyrimo metu Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Amerikos tyrėjai surinko duomenis iš 16 tūkst. motinų ir vaikų. Tyrime dalyvavo 12 m. ir vyresni paaugliai.

Nustatyta, kad paauglėms merginoms, kurių besilaukdamos mamos jautė depresijos simptomus, rizika susirgti šia liga padidėja dar 6 proc.

Anot psichologės, vaikų psichinės sveikatos ekspertės Roseannos Capannos-Hodge, perinatalinei depresijai skiriama nepakankamai dėmesio:

„Mes kūdikio gimimą dažnai siejame su teigiamomis emocijomis ir įsivaizduojame, kad viskas bus rožėmis klota, tačiau realybė – kiek kitokia. Net apie 60–80 proc. gimdyvių (skirtingų šaltinių duomenimis – nuo 50 iki 80 proc. – aut. past.) patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues), o 10–20 proc. – ir klinikinę depresiją“, – teigia R. Capanna-Hodge.

Psichologė, vaikų psichinės sveikatos ekspertė Roseannos Capannos-Hodge

Be to, specialistė atkreipia dėmesį, kad nemažai mamų jaučiasi kaltos dėl to, kad, pagimdžiusios taip lauktą kūdikį, jaučia liūdesį ir ne visuomet atpažįsta, kada jis perauga į depresiją.

Ekspertų nuomone, sveikas šeimos gyvenimo būdas gali sumažinti riziką susirgti depresija.

Nėščiųjų, pogimdyvinė depresija ar vadinamoji motinystės melancholija: kaip atskirti?

Nėščiųjų depresijos simptomai labai panašūs į įprastos depresijos.

Pogimdyvinės depresijos ypatumai:

  • Įprastai pasireiškia praėjus 4–6 sav. po gimdymo.
  • Mamos būna liūdnos, depresyvios nuotaikos, daug verkia, tampa apatiškos, abejingos kūdikiui ir kitiems šeimos nariams, jas kamuoja galvos ir viso kūno skausmai, virškinimo, miego sutrikimai, atsiranda minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą ir kt.

Motinystės melancholijos ypatumai:

  • Prasideda iškart pagimdžius ar pirmosiomis dienomis, trunka iki 1–2 sav., nereikia jokio specifinio gydymo.
  • Motinystės melancholiją lemia staigūs moters organizme vykstantys hormonų pokyčiai.
  • Emocijos ir simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie – ne taip stipriai išreikšti (pavyzdžiui, dažniausiai nekyla minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą, savižudybę ir pan.).

Pogimdyvinės depresijos priežastys:

  • sumažėjusi hormonų koncentracija kraujyje;
  • didelis nuovargis, nuolatinis miego stygius;
  • skausmas ar diskomfortas po gimdymo traumų ar po operacijų, susijusių su gimdymu, po epidūrinės nejautros likę negalavimai;
  • vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas;
  • sunkus nėštumas ir komplikuotas gimdymas;
  • emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas;
  • prasti santykiai su šeimos nariais;
  • iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save. Visais šiais išvardytais atvejais taip pat būtina pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką?

Iš esmės siekiančioms sumažinti depresijos riziką nėščiosioms bei kūdikius auginančioms mamoms gali būti skiriamos tos pačios profilaktinės priemonės. Rekomenduojama:

  • gerai išsimiegoti;
  • sveikai maitintis;
  • reguliariai sportuoti;
  • gerti daugiau skysčių;
  • daugiau laiko leisti gamtoje, išmėginti miško terapiją;
  • bendrauti su artimaisiais, būtinai išsikalbėti;
  • prireikus nesidrovėti paprašyti pagalbos artimųjų ar profesionalų.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

Po gimdymo, situacijai negerėjant, padėti gali psichoterapija ar vaistai.

Psichoterapija – tai ne tik lankymasis pas psichologą ar psichiatrą, bet ir knygų skaitymas, bendravimas su bendraminčiais ir kt. Visos psichoterapinės priemonės efektyvios bandant suvokti savo emocijas, mokantis su jomis susitvarkyti ir natūraliai priimti gyvenimo pokyčius.

Gydymas vaistais – radikalesnis, dažnai papildantis psichoterapinį gydymo būdą, taikomas tuomet, kai atvejai – sudėtingesni ir labiau komplikuoti. Vaistus būtinai turi skirti gydytojas. Daugelis jų yra saugūs net ir žindančioms moterims.

Gydymas probiotikais. Naujausiose medicininės literatūros apžvalgose aprašoma, kad probiotikai, kuriuose yra mikroorganizmų, darančių teigiamą poveikį mūsų žarnynui, galėtų palengvinti depresijos simptomus bei padėti kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų. Tiesa, dar reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus, nes atlikti iki šiol truko trumpai, juose dalyvavo palyginti mažai tiriamųjų.

Manoma, kad probiotikai bus mažiau reikšmingi kovojant su bloga nuotaika. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad sergantieji taip pat neturėtų vartoti probiotikų, kurių nauda nėra įrodyta.

Kuo pagrįstas probiotikų veikimas?

  • Pirma, jie gali padėti sumažinti uždegimus sukeliančių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, citokinų, gamybą.
  • Jie gali padėti tinkamai nukreipti/sureguliuoti triptofano – cheminės medžiagos, kuri, kaip manoma, svarbi sutrikus žarnyno ir smegenų veiklai – veikimą.
  • Depresija dažnai kamuoja sutrikus insulino gamybai arba pasireiškus dirgliosios žarnos sindromui, o probiotikai gali palengvinti šias būsenas.

Pogimdyvine depresija gali susirgti ir vyrai

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams – šis faktas taip pat įrodytas moksliniais tyrimais.

Vyrams pogimdyvinė depresija prasideda dėl nepatenkintų emocinių poreikių, naujų pareigų, didesnio tenkančio krūvio. Situaciją gali paaštrinti sunki materialinė padėtis, jaunas amžius, prasti santykiai su vaiko motina, neramus, nuolat verkiantis naujagimis ir t. t. Vyrai dažniausiai palūžta dėl pakitusio jų vaidmens šeimoje.

Vyrų pogimdyvinės depresijos simptomai – panašūs kaip ir gimdyvių: vargina prislėgta nuotaika, apatija, kyla sunkumų rūpinantis kūdikiu, nėra noro kažką veikti ir pan.

Negalima problemos ignoruoti ar „spręsti“ vartojant psichotropines medžiagas, svaigalus. Pajutus pirmuosius depresijos simptomus vyrams rekomenduojama kreiptis į specialistus ir nedelsiant pradėti gydymą.

Tiek nėščiosioms, tiek gimdyvėms ir jų vyrams reikėtų žinoti, kad negydant šiuo gyvenimo tarpsniu užklupusios depresijos ji gali virsti nuolatine, o norint ją išgydyti prireiks daugiau laiko ir sudėtingesnių metodų taikymo.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Kokios yra pogimdyvinės depresijos priežastys?

Pagrindinės pogimdyvinės depresijos priežastys yra šios:
1. Sumažėjusi hormonų koncentracija kraujyje;
2. Didelis nuovargis, nuolatinis miego stygius;
3. Skausmas ar diskomfortas po gimdymo traumų ar po operacijų, susijusių su gimdymu, po epidūrinės nejautros likę negalavimai vitaminų ir mineralinių medžiagų; vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas;
4. Sunkus nėštumas ir komplikuotas gimdymas;
5. Emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas;
6. Prasti santykiai su šeimos nariais;
7. iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją jei jaučiu depresijos ypatumus?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba.

Kaip sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką?

Iš esmės siekiančioms sumažinti depresijos riziką nėščiosioms bei kūdikius auginančioms mamoms gali būti skiriamos tos pačios profilaktinės priemonės. Rekomenduojama gerai išsimiegoti, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, gerti daugiau skysčių, daugiau laiko leisti gamtoje, bendrauti su artimaisiais, būtinai išsikalbėti, prireikus nesidrovėti paprašyti pagalbos artimųjų ar profesionalų.

Ar pogimdyvine depresija gali susirgti ir vyrai?

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams – šis faktas taip pat įrodytas moksliniais tyrimais.

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus