Kava ir fitonutrientai: kodėl šį gėrimą verta įtraukti į kasdienybę?

Kava ir fitonutrientai: kodėl šį gėrimą verta įtraukti į kasdienybę?

Kavos nauda – kaip ir neigiamas poveikis sveikatai – nuolatos atsiduria mokslininkų ir žiniasklaidos akiratyje.

Kavos privalumai ir trūkumai

Kaip rašo „The Conversation“, 2017 metais atliktoje mokslinėje meta-analizėje išsiaiškinta, jog kelių kavos puodelių per dieną suvartojimas yra siejamas su mažesne mirties rizika, o kavos mėgėjams būdinga mažesnė širdies ligų, II tipo diabeto, kepenų sutrikimų, Alzheimerio ir Parkinsono ligų; prostatos, gimdos gleivinės, kepenų ir odos vėžio išsivystymo rizika.

Žinoma, svarbu nepamiršti, jog kavos turėtų vengti nėščiosios moterys bei moterys, sergančios endometrioze. Taip pat, kaip nurodyta minėtoje meta-analizėje, kavos vartojimas vyresniame amžiuje gali būti siejamas su padidėjusia kaulų lūžių rizika.

Fitonutrientų nauda

Teigiamas kavos poveikis pasireiškia dėl įvairių šio gėrimo sudedamųjų dalių. Vienos iš jų – taip vadinamieji cheminiai elementai fitonutrientai.

Fitonutrientai, arba fitochemikalai, yra augaluose randamos medžiagos, padedančios augalams atbaidyti kenkėjus ir kovoti su patogenais. Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau kalba ir apie fitonutrientų naudą žmogaus sveikatai.

Pasirodo, jog vartojant maistą ar gėrimus, kuriuose randama fitonutrientų, žmogaus organizmas tampa atsparesnis įvairių ligų atsiradimui.

Apie kofeino ir chlorogenines rūgštis

Šiai dienai mokslininkai yra identifikavę tūkstančius fitonutrientų, randamų augalinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip riešutai, pupelės, sėklos, grūdai, vasiai ir daržovės.

Be to, dviejų rūšių fitonutrientai randami ir kavos pupelėse – kofeino rūgštis bei chlorogeninė rūgštis. Kofeino rūgštis randama ir datulėse, alyvuogėse, bulvėse, cinamone, kumine, imbiere, mėtoje, čiobrelyje, rozmarine ir kitur; chlorogeninės rūgšties savo sudėtyje turi ir mėlynės, obuoliai, kriaušės, persikai, bulvės, saulėgrąžų sėklos ir kiti produktai.

Ir nors daugelis tyrimų, atliekamų su kofeino ir chlorogenine rūgštimi, nėra išbandyti su žmonėmis, – mokslininkai kelia hipotezę, jog šios medžiagos gali užkirsti kelią įvairių lėtinių ligų išsivystymui dėl laisvuosius radikalus organizme mažinančio poveikio.

Dar daugiau, studijos su pelėmis parodė, jog kofeino ir chlorogeninė rūgštis mažina cukraus išsiskyrimą kraujyje po valgio. O tai reiškia, jog šios medžiagos gali mažinti ir II tipo diabeto išsivystymo riziką.

Justinas B.

Justinas yra redaktorius, rašytojas, internetinių projektų vystytojas. Siekia, kad skaitytojai gautų tvarią, patikrintą ir naudingą informaciją kiekvieną dieną.

Rodyti visus įrašus