Tyrimas su paaugliais paaiškina minkštųjų įgūdžių ir sveikatos sąsajas

Tyrimas su paaugliais paaiškina minkštųjų įgūdžių ir sveikatos sąsajas

Minkštieji įgūdžiai yra žmogiškieji įgūdžiai, apibrėžiantys sąžiningumą (kiek žmogus yra atsargus, tvirtas, gebantis sunkiai dirbti) bei neurotiškumą (kiek nerimaujantis, nelaimingas, baimingas žmogus yra).


Naujausias Mančesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog paaugliams, kuriems būdingi prastai išsivystę minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills), yra dažniau linkę susidurti su sveikatos problemomis ateityje, praneša „Medical Express“.

Aiškinosi paauglių elgesio įtaką

Mančesterio universiteto tyrėja Rose Atkins, kartu su kolegomis Alexu Turneriu, Tarani Chandola ir Mattu Suttonu, pradėjo tirti minkštuosius įgūdžius, kurių reikšmė žmogaus sveikatai ir gerovei moksliniame lauke yra mažiausiai išanalizuota (nepaisant vis dažniau pasirodančių įrodymų apie jų svarbą).

Tyrėjai surinko duomenis tiriamųjų, kad išsiaškintų ryšį tarp minkštųjų įgūdžių lygio paauglystėje ir sveikatos būklės vėlesniame amžiuje. Apie tiriamųjų minkštuosius įgūdžius informavo jų mokytojai, remdamiesi tiriamųjų elgesiu šiems būnant šešiolikos metų amžiaus.

Neurotiškumo ir sąžiningumo reikšmė

Kaip parodė atlikta studija, individai, kurie paauglystėje pasižymi didesniu sąžiningumu, lengviau įveikia stresą suaugusiame amžiuje ir susiduria su mažesne kardiovaskulinių ligų rizika. Palyginimui, tie, kuriems paauglystėje būdingas didesnis neurotiškumas, pasižymi prastesne sveikata, spartesniu senėjimu ir didesne kardiovaskulinių ligų rizika suaugusiame amžiuje.

Tyrėjai priėjo išvadą, jog intervencinė politika, skatinanti paauglių sąžiningumą ir neurotiškumo mažinimą galėtų turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai tiems žmonėms, kurių sveikata yra silpniausia.

Nepakanka vien intervencijų mokyklose

„Daugėja įrodymų, kurie patvirtina, jog intervencijos mokyklose siekiant gerinti paauglių minkštuosius įgūdžius gali turėti ilgalaikių teigiamų rezultatų mokinių pasiekimams ir sveikatai.

Užklasinė veikla ir darbinė patirtis taip pat prisideda prie šių įgūdžių gerinimo. Būtų puiku, jei pradinėse ir vidurinėse klasėse būtų labiau orientuojamasi į vaikų minkštųjų įgūdžių gerinimą.

Kita vertus, šie įgūdžiai taip pat veikiami socioekonominių faktorių, tokių kaip vaiko šeimos finansinė padėtis, tėvų auklėjimo įgūdžių lygis ir įsitraukimas į vaiko gyvenimą. Kitaip tariant, šiuo atveju reikalinga daug kompleksiškesnė ugdymo politika, kad sumažintume socialinę nelygybę“, – svarstė tyrėja Rose Atkins.

Justinas B.

Justinas yra redaktorius, rašytojas, internetinių projektų vystytojas. Siekia, kad skaitytojai gautų tvarią, patikrintą ir naudingą informaciją kiekvieną dieną.

Rodyti visus įrašus