Keto dieta, kurios laikantis suvartojamas itin mažas angliavandenių bei didelis riebalų ir baltymų kiekis, žada greitus svorio metimo rezultatus. Tačiau sveikatos ekspertai teigia, jog keto dieta mūsų organizmams gali būti pavojinga.
Ketogeninė dieta, dar vadinama „keto dieta“, pastaraisiais metais tapo tikra tendencija sveikatingumo industrijoje. Nuo garsių pramogų pasaulio įžymybių, sportininkų iki eilinių gyventojų – keto dietos sekėjų gretos jau kuris laikas sparčiai plečiasi.
Tyrimai rodo, jog keto dieta veikia priešuždegimiškai, gali būti naudinga gydant epilepsiją ar siekiant sulėtinti senėjimo procesus. Tačiau svorio mažinimo aspektu keto dieta vertinama prieštaringai. Be to, jog keto yra viena netvariausių dietų, – ji gali sukelti ir nemalonių šalutinių poveikių ar netgi žalą sveikatai. Išskiriame 5 priežastis, kodėl keto dieta gali neigiamai paveikti mūsų būklę.
1. „Keto gripas“
Pasak Hiustono metodistų medicinos centro mitybos specialistės Kristen Kizer, kai kurie žmonės, „įėję“ į ketozę (dėl keto dietos pasireiškianti organizmo būklė, kada organizmas energiją gauna iš riebalų, o ne gliukozės), susiduria su taip vadinamuoju „keto gripu“.
Dėl „keto gripo“ gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, didelis nuovargis, mieguistumas ir kiti simptomai. Šią būklę sukelia staigus cukraus sumažėjimas organizme ir perėjimas į ketozės būseną. „Keto gripas“ gali trukti net kelias dienas.
2. Sumažėjęs fizinis pajėgumas
Kai kurie sportininkai pradeda laikytis keto dietos norėdami padidinti savo fizinį pajėgumą. Tačiau Saint Louiso universiteto mitybos ir dietologijos docentas Edwardas Weissas sako, kad toks efektas – labai laikinas.
„Dėl keto dietos padidėjęs fizinis pajėgumas yra tiesiog sumažėjusio kūno svorio pasekmė, o ne kažkoks ypatingas dietos poveikis. Be to, ilgą laiką laikantis keto dietos gaunamas atvirkštinis rezultatas – kartu su svorio mažėjimu silpsta ir fizinis pajėgumas“, – sako E.Weissas.
3. Ketoacidozė
Jei sergate I ar II tipo cukriniu diabetu, keto dieta – ypač rizikinga. Taip yra todėl, kad ketozė sergantiesiems diabetu gali sukelti pavojingą būklę – ketoacidozę. Ketoacidozė pasireiškia, kai organizmas sukaupia per daug ketonų (rūgščių, susidarančių organizme skylant riebalams), o kraujo pH tampa per daug rūgštinis. Ketoacidozė gali pakenkti kepenims, inkstams ir smegenims, o negydoma būklė gali sukelti mirtį.
Ketoacidozė retais atvejais gali pasireikšti ir žmonėms, kurie ilgą laiką maitinasi pagal ketogeninę ar kitas mažai angliavandenių turinčias dietas. Vieni iš pagrindinių ketoacidozės simptomų yra burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, pykinimas, blogas burnos kvapas, kvėpavimo sutrikimai. Jei besilaikant keto dietos pasireiškia šie simptomai, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus.
4. Spartus svorio augimas nutraukus dietą
Kadangi keto dietos galima laikytis tik ribotą laiką – įprastai nuo 30 iki 90 dienų – jos rezultatai taip pat būna trumpalaikiai. Nors „jo jo“ efektas, kada nustojus laikytis dietos sugrįžtama į buvusį kūno svorį, būdingas bet kuriai dietai, – po keto dietos vėl pradėjus vartoti angliavandenius, numestas svoris priaugamas dar greičiau.
Be to, staigūs svorio svyravimai gali išderinti mitybos režimą bei pabloginti ir taip nesveiką santykį su maistu.
5. Sulėtėjęs metabolizmas
Jei keto dietos metu suvartojamas daug didesnis kiekis riebalų nei baltymų, ilgainiui sumažėja kūno raumenų masė. Kadangi raumeninė masė sunaudoja daugiau kalorijų negu riebalinė, sumažėjus raumeninei masei sulėtėja ir medžiagų apykaita.
Negana to, raumeninės masės sumažėjimas neretai yra pagrindinė nukritusio svorio priežastis. Tačiau raumeninę masę padidinti yra daug sunkiau negu riebalinę, todėl po keto dietos sugrįžus prie įprastos mitybos, dažniausiai svorio prieaugį lemia padidėjusi riebalinė masė.
6. Padidėjusi širdies ligų ir cukrinio diabeto rizika
Jei besilaikant keto dietos suvartojama itin daug sočiųjų riebalų, ilgainiui organizme gali padidėti „blogojo“ cholesterolio kiekis. Kai kurie tyrimai rodo, kad angliavandenių stoka ir riebalų perteklius mityboje gali padidinti cukrinio diabeto riziką.
2018 metais vykusiame Europos kardiologų draugijos kongrese paskelbta, kad mažai angliavandenių suvartojantys žmonės susiduria su didžiausia rizika mirti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų.
Tais pačiais metais paskelbtas tyrimas parodė, kad mityba, kurioje dominuoja gyvūninės kilmės baltymai ir riebalai, didina ankstyvosios mirties riziką.
