Turinys:
Aspergerio sindromas – vienas iš neurologinių sutrikimų, priskiriamų autizmo spektro sutrikimams. Kaip rašoma webmd.com, Aspergerio sindromas yra laikomas lengvesne autizmo spektro sutrikimų forma, o nemažai Aspergerį turinčių žmonių yra gana gerai ir sėkmingai funkcionuojantys visuomenėje. Dažnai jie pasižymi vidutiniu arba aukštesniu intelektu.
Jeigu sutinkate žmogų, kuris turi Aspergerio sindromą, galite pastebėti du dalykus: jis yra lygiai toks pats protingas (o dažnai – net ir protingesnis) kaip kiti žmonės, tačiau pasižymi prastais socialiniais įgūdžiais. Jis taip pat gali turėti obsesinį polinkį domėtis viena tema arba nuolatos kartoti tuos pačius elgesio modelius.
Nors Aspergerio sindromas nėra išgydomas, ankstyva diagnostika ir intervencija gali padėti žmogui užmegzti socialinius ryšius, išnaudoti savo potencialą asmeninėse ir profesinėse veiklose bei produktyviai veikti visuomenėje.
Bukimesveiki.lt pateikia išsamią informaciją apie Aspergerio sindromą: istoriją, priežastis, ypatumus ir galimus pagalbinės intervencijos būdus.
Aspergerio sindromo kilmė ir istorija
Aspergerio sindromą pirmąkart paminėjo Vienos pediatras Hanas Aspergeris XX a. 5 dešimtmetyje, skelbia autism-society.org. Jis pastebėjo berniukus, kuriems būdingas normalus intelektas ir kalbos raida, tačiau pasižyminčius elgsenos savybėmis, būdingomis autizmo sutrikimui.
Daugelis specialistų pradėjo manyti, kad Aspergerio sindromas yra lengvesnė autizmo forma, dėl ko asmenis, pasižyminčius Aspergerio sindromui būdingomis savybėmis, apibūdino terminu – „gerai veikiantis autizmas“.
1994 metais Aspergerio sindromas buvo įtrauktas į Amerikos psichiatrų asociacijos psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-IV) kaip atskiras sutrikimas. Praėjus metams apie Aspergerio sindromą pradėta vis garsiau kalbėti visame pasaulyje. Nuo to laiko taip pat imta fiksuoti vis didėjantį sergamumą Aspergerio sindromu įvairiose pasaulio šalyse.
2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija Aspergerio sindromą (bei kitus plintančius vystymosi sutrikimus, kuriems būdinga panaši simptomatika) priskyrė autizmo spektro sutrikimams.
Kai kurie specialistai teigia, kad mažiausiai vienas iš 250 žmonių turi Aspergerio sindromą. 2016-aisiais leidinyje „Lancet“ publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad 2015 metais Aspergerio sindromas buvo paveikęs maždaug 37,2 milijonus (arba 0,5 proc.) žmonių visame pasaulyje.
Kas sukelia Aspergerio sindromą?
Manoma, kad specifiniai smegenų pokyčiai nulemia daugelį Aspergerio sindromo simptomų, tačiau gydytojai iki šiol negali tiksliai nustatyti, kas sukelia šiuos pokyčius.
Pasak healthline.com, nustatyta, jog Aspergerio sindromo priežastys gali varijuoti nuo genetinių veiksnių iki aplinkos toksinų (tokių kaip chemikalai ar virusai) poveikio. Yra žinoma, kad berniukams daug dažniau negu mergaitėms nustatomas Aspergerio sindromas.
Ankstyvoji Aspergerio sindromo simptomatika
Aspergerio sindromas pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai tėvai, auginantys Aspergerio sindromą turintį vaiką, pastebi, kad jis negali užmegzti akių kontakto, socialinėse situacijose elgiasi netinkamai ar keistai; nežino, ką pasakyti ar kaip reaguoti, kai kas nors jį kalbina.
Aspergerio sindromą turintys vaikai dažnai nepastebi socialinių ženklų, kurie yra akivaizdūs kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, jie gali nesuprasti kūno kalbos ar žmonių veido išraiškų reikšmės. Tarkime, jei kitas žmogus sukryžiuoja rankas ir susiraukia, tokie vaikai nesupranta, kad jis yra dirglus, susierzinęs ar piktas.
Taip pat dažnai tėvai pastebi, kad jų vaikas nerodo arba mažai demonstruoja savo emocijas. Jis gali nesišypsoti, kai yra laimingas, arba juoktis, kai yra prajuokintas. Jis taip pat gali kalbėti „robotizuotai“, dažnai kartoti tuos pačius veiksmus.
Ligos diagnostika
Nėra vieno testo, kuris galėtų nustatyti, kad žmogus turi Aspergerio sindromą. Dažniausiai jis nustatomas ankstyvame amžiuje, kada tėvai praneša apie savo vaiko patiriamus vystymosi ar elgsenos sunkumus. Neretai būtent mokytojai pastebi vaikų raidos sutrikimus.
Informavus gydytoją apie vaiko būklę, jis įvertina jo gebėjimus tokiose srityse, kaip kalbos raida, socialinė sąveika, veido išraiškos kalbėjimo metu, susidomėjimas bendraujant su kitais, požiūris į pokyčius, motorinė koordinacija ir motoriniai įgūdžiai.
Kadangi nėra specifinių Aspergerio sindromo diagnostikos testų, didelei daliai žmonių, turinčių Aspergerio sindromą, neretai yra nustatomos klaidingos diagnozės, pavyzdžiui, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Dėl šios priežasties Aspergerio sindromą turintiems asmenims neretai ne kartą tenka „peržengti“ gydytojų kabineto slenksčius, kol yra nustatoma tiksli diagnozė.
Aspergerio sindromo gydymo būdai
Ligos gydymo būdai vaikams
Aspergerio sindromas yra nepagydoma būklė. Tačiau yra įvairių pagalbinių intervencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti sutrikimui būdingus simptomus ir padėti vaikui išnaudoti savo potencialą. Aspergerio sindromo simptomų gydymas yra individualizuotas – grindžiamas specifiniais vaikui būdingais simptomais.
Vaikų, susiduriančių su Aspergerio sindromu, simptomų gydymas įprastai yra medikamentinis. Gydymui skiriami antipsichotiniai, antihipertenziniai, opiodų receptorių antagonistai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), alfa adrenerginių receptorių blokatoriai vaistai.
Taip pat gydymui gali būti taikomos ir nemedikamentinės intervencijos, siekiant pagerinti bendravimo įgūdžius, emocijų reguliavimą ir socialinę sąveiką. Dėl to vaikams, diagnozuotiems Aspergerio sindromu, dažnai taikomos socialinių įgūdžių lavinimo pamokos, kalbos terapija, ergoterapija, fizinė terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET).
Taip pat ir tėvams gali būti skiriama psichologinė terapija, padedanti susidoroti su sunkumais, susijusiais su Aspergerio sindromu sergančio vaiko auginimu.
Ligos gydymo būdai suaugusiems
Suaugusiems, kuriems diagnozuojamas Aspergerio sindromas, taip pat taikomi medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo būdai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) jiems gali padėti susidoroti su emociniais Aspergerio sindromo padariniais, pavyzdžiui, socialine izoliacija ar nerimu. KET gali padėti išmokti naujų socialinių įgūdžių ir palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis.
Kalbos terapija skiriama asmenims, kurie dėl sindromo susiduria su kalbos sutrikimais. Profesinė terapija padeda įveikti sunkumus, susijusius su karjera, ir skatina rasti sprendimus darbinėse problemose.
Medikamentiniai vaistai, skiriami suaugusiems su Aspergerio sindromu, apima stimuliatorius, antipsichotikus ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI).
10 savybių, būdingų Aspergerio sindromui
Aspergerio sindromo simptomatika gali varijuoti priklausomai nuo individualaus asmenis. Vis tik daugelis Aspergerio sindromą turinčių asmenų kenčia nuo daugybės emocinių ir socialinių sutrikimų, o taip pat gali susidurti su motorikos problemomis.
„Applied Behavior Analysis Programs Guide“ išskyrė 10 asmenybės bruožų, būdingų žmonėms, susiduriantiems su Aspergerio sindromu.
#1 Polinkis į intelektines ar menines veiklas
Daugelis Aspergerio sindromu diagnozuojamų žmonių jau ankstyvame amžiuje pasižymi ryškiu polinkiu į vieną ar kelias intelektines, menines veiklas. Vaikystėje jie demonstruoja puikius įgūdžius savo susidomėjimo srityse ir efektyviai tobulėja vėlesniame amžiuje.
Pavyzdžiui, Wolfgangas A. Mocartas yra viena žymiausių asmenybių, kuri, kaip spėjama, galėjo susidurti su Aspergerio sindromu. Mocartas nuo pat mažens išsiskyrė savo gebėjimais muzikos srityje ir labai greitai buvo pripažintas klasikinės muzikos genijumi.
Aspergerio sindromą turintys asmenys neretai klesti tokiose srityse, kaip fotografija, muzika, dailė, dizainas, apskaita, inžinerija ar informacinės technologijos. Verta paminėti, jog Švedijo klimato aktyvistė Greta Thunberg taip pat turi šį autizmo spektro sutrikimą.
#2 Kalbos defektai
Kalbėjimo defektai, tokie kaip žodinio ritmo trūkumas, monotoniškas tonas ar savotiškas tam tikrų žodžių linksniavimas, pasireiškia daugelyje vaikų, susiduriančių su Aspergerio sindromu. Daugelis jų iš kalbos defektų taip ir neišauga. Todėl ir vėlesniame amžiuje jie dažnai nesugeba valdyti savo kalbos garsumo pagal aplinką – pavyzdžiui, gali per garsiai kalbėti bibliotekose ar maldos namuose.
#3 Sutrikęs motorinis vystymasis
Kai kurie vaikai, turintys Aspergerio sindromą, pasižymi sutrikusiu smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžių vystymusi. Vaikai, kuriems būdingi smulkiosios motorikos sutrikimai, gali patirti sunkumų tinkamai laikant pieštuką arba suimant daiktus pirštais. Sutrikęs sunkiosios motorikos įgūdžių vystymasis gali apimti sunkumus metant kamuolį pakėlus rankas.
#4 Blogi socialiniai įgūdžiai
Dėl riboto susidomėjimo įvairiomis sritimis ir žemų emocinių gebėjimų Aspergerio sindromą turintys asmenys neretai jaučiasi izoliuoti didžiąją vaikystės dalį iki pat pilnametystės bei vėliau.
Nors jie gali bandyti užmegzti socialinių ryšių, dažnai tie ryšiai būna arba trumpalaikiai, arba visiškai nesėkmingi dėl socialinių įgūdžių stokos. Galiausiai, jie kartais demonstruoja žemą susidomėjimą diskusijoms ar kitų žmonių, su kuriais laikinai susidraugauja, mintims ar nuomonėms.
#5 Psichologiniai sunkumai
Aspergerio sindromo paliestiems asmenims psichologiniai sunkumai paprastai pasireiškia brendimo metu arba iškart po jo. Dažniausi psichologiniai sutrikimai, lydintis Aspergerio sindromą, yra nerimas ir depresija. Jauniems asmenims neretai būdinga didelė savižudybės rizika, kuri įprastai tiesiogiai susijusi su patiriamu nerimu ir depresija.
Statistika rodo, kad vienintelės demografinės asmenų grupės, kurioms būdingas didesnis savižudybių rodiklis, yra translyčiai ir homoseksualūs asmenys.
#6 Orientavimasis į detales
Su daugeliu anksčiau paminėtų bruožų, būdingų Aspergerio sindromui, nėra visuomet lengva susigyventi, tačiau yra ir daugybė puikių savybių, kurie gali lydėti šio autizmo spektro paveiktus asmenis.
Orientavimasis į detales, viršijantis vidutinio žmogaus gebėjimus, yra viena iš privilegijų, kurią turi Aspergerio sindromo paveikti asmenys. Yra begalė profesijų, sportinių veiklų ar kitų užsiėmimų, kur didelis dėmesys detalėms turi tiesioginę įtaką sėkmei.
#7 Atkaklumas
Nesvarbu, kokią gyvenimo veiklą pasirinks žmogus, paveiktas Aspergerio sindromo, viena iš svarbiausių savybių, kuri gali padėti tokiam žmogui įvairiose gyvenimo srityse, yra atkaklumas.
Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai gali išsilaikyti ten, kur suklumpa ar sustoja daugelis žmonių. Gebėjimas siekti savo tikslų bet kokia kaina ar bet kokioje situacijoje jiems gali padėti pasiekti neįtikėtinų aukštumų profesiniame ar asmeniniame gyvenime.
#8 Socialinės motyvacijos stoka
Viena vertus, socialinė motyvacija gali būti puikus šaltinis, iš kurio galima pasisemti naudingos asmeninės patirties šiame pasaulyje. Kita vertus, tam tikrose situacijose tai gali būti didelis trūkumas. Socialinės motyvacijos stoka nėra didelė kliūtis Aspergerio sindromu paveiktiems asmenims, kadangi socialiniai rūpesčiai jų prioritetų sąraše dažnai yra daug žemesnėje vietoje nei daugeliui kitų žmonių.
#9 Vientisumas
Dar viena savybė, kuria žavisi daugelis žmonių, sutinkančių Aspergerio sindromu paveiktus asmenis, yra aukštas jų asmenybės vientisumo lygis. Daugelis šios būklės žmonių nesivelia į sudėtingas ir bevertes „dramas“, „nežaidžia“ su kitais žmonėmis. Jie su kitais gali būti gana tiesmukiški savo ketinimų ir lojalumo atžvilgiu. Tai yra išties puiki savybė – daugelis džiaugtųsi turėdami tokį draugą, partnerį, kolegą ar darbuotoją.
#10 Meistriškumas disciplinoje ir rutinoje
Polinkis būti disciplinuotais ir puikiai jaustis kasdienėje rutinoje yra kita puiki savybė, būdinga Aspergerio sindromą turintiems žmonėms. Nors eiliniam žmogui gali prireikti nemažai pastangų palaikant tam tikrą tvarką ar rutiną, – Aspergerio paveiktiems asmenims dažniausiai tam nereikia jokių pastangų. Ši savybė taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl šiems žmonėms yra labai lengva siekti užsibrėžtų tikslų.
