Ar Laimo liga pvojinga? Simptomai, gydymas ir prevencija

Erkė ropoja ant žalio augalo lapo.

ℹ️ Laimo liga (kitaip dar vadinama borelioze) – tai įsisiurbusios erkės sukeliamas infekcinis susirgimas, kuris pažeidžia įvairius kūno organus ir sistemas. Pirmasis Laimo ligos atvejis Lietuvoje užfiksuotas 1987 m. (JAV – 10 m. anksčiau). Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų Laimo liga į medikus mūsų šalyje kreipiasi birželio-lapkričio mėn. Ir jei nuo kitos erkių sukeliamos ligos – erkinio encefalito – galime apsisaugoti skiepydamiesi, Laimo ligos vakcinos nėra, o ir persirgęs ja žmogus imuniteto neįgyja ir gali susirgti pakartotinai (red. past.: 2021 metų kovo mėn. „Pfizer“ ir „Valneva“ pradėjo vakcinos nuo Laimo ligos II fazės klinikinius tyrimus).

Šiame straipsnyje išsamiai ir aiškiai apžvelgiame ką apie Laimo ligą būtina žinoti kiekvienam.

Kaip užsikrečiama Laimo liga?

Laimo ligą, kaip ir erkinį encefalitą, perneša iksodinės (Ixodidae) erkės. Gamtinis ligos rezervuaras – laukiniai gyvūnai: nuo smulkių graužikų iki stambiausių girių žinduolių.

Iksodinės erkės – Laimo ligos sukėlėjos.

Įsisiurbusi erkė į žaizdą suleidžia skysčio, kuriame yra borelijų (dažniausiai spirocheta Borrelia burgdorferi rūšies, nors iš viso jų būna 3 rūšių) – pagrindinių ligos sukėlėjų. Patekusios į žmogaus organizmą, borelijos per laikotarpį iki 30 d. sukelia uždegimą.

Svarbu: įsisiurbusi erkė borelijas į organizmą perduoda tik per maždaug 24 val. po įsisiurbimo, todėl per šį laiką erkę būtina ištraukti. Taip sumažės ir tikimybė susirgti Laimo liga.

Laimo ligos simptomai

Daugelis pirmųjų Laimo ligos simptomų primena įprastą peršalimą ir virusinę infekciją. Pirmieji Laimo ligos požymiai:

  • karščiavimas;
  • bendras silpnumas;
  • sąnarių patinimas;
  • galvos, sąnarių raumenų skausmai;
  • išryškėjusi migruojanti eritema.

Migruojanti eritema – tai bėrimo tipo odos paraudimas, sukeltas uždegimo. Eritema – pagrindinis Laimo ligos simptomas, vidutiniškai pasireiškiantis 4 iš 5 pacientų. Susirgus Laimo liga vieta, kurioje buvo įsisiurbusi erkė, parausta, o aplink ją susidaro raudonas kraštelis (gan taisyklingos formos platokas apskritimas). Tačiau kartais eritema gali atsirasti ir ant kitų kūno vietų, nebūtinai ten, kur buvo aptikta erkė.

Eritema migruojančia pavadinta neatsitiktinai: kasdien paraudimas padidėja net po kelis centimetrus, kol skersmuo pasiekia 20 cm ar net daugiau. Eritema išryškėja po 7–14 d. (kartais – 2–30 d.) po erkės įsisiurbimo.

Laikui bėgant eritema įgyja žiedo formą, jos kraštas tampa ryškesnis, intensyvesnės spalvos, o vidurys – šviesesnis.

Migruojanti eritema yra pagrindinis Laimo ligos simptomas, tačiau itin retais atvejais – ji nesusiformuoja.

Laimo ligos stadijos

Inkubacinis periodas tęsiasi nuo 2 iki 30 dienų.

I stadija

Pirmajai Laimo ligos stadijai būdingi šie simptomai:

  • pasireiškia infekcijos požymiai;
  • atsiranda migruojanti eritema;
  • vargina silpnumas;
  • kamuoja nedideli arba vidutinio stiprumo galvos, sąnarių bei raumenų skausmai;
  • pakyla kūno temperatūra;
  • vystosi limfadenitas – limfmazgių uždegimas.

II stadija:

Įprastai antroji ligos stadija prasideda po kelių savaičių, kai po organizmą išplitę ligos sukėlėjai pažeidžia organus, sistemas – sąnarius, širdį, odą, nervų sistemą. Jau antrosios Laimo ligos stadijos metu gali varginti ypač stiprūs sąnarių ir raumenų skausmai, kurių nesumažina net nuskausminamieji.

Gali būti pažeidžiamas veido nervas – paralyžiuojami mimikos raumenys. Dažnai vargina ir sausgyslių, nervų šaknelių skausmai.

III stadija

Trečioji ligos stadija prasideda praėjus maždaug 4–12 mėn. po erkės įsisiurbimo.

Pagrindiniai simptomai: lėtiniai CNS, periferinės nervų sistemos, odos bei sąnarių (išsivystęs kelio sąnario ar abejų sąnarių artritas) pažeidimai.

Dar iki išsivystant sąnarių artritui gali pasireikšti migruojanti artralgija (skirtingų sąnarių skausmas).

Taip pat trečioji Laimo ligos stadija siejama su lengvesnės formos encefalopatija – difuziniu galvos smegenų funkcijos sutrikimu, ir polineuropatija – dauginiu periferinių nervų pažeidimu.

Laimo ligos sukeliami negalavimai.

Laimo ligos diagnozavimas

Pirmiausia patyręs specialistas nuodugniai apžiūri pacientą ir įvertina klinikinius ligos požymius. Ligai diagnozuoti gali būti remiamasi epidemiologine anamneze (t. y. faktu, kad erkė buvo įsisiurbusi, nors apie 75 proc. pacientų šio fakto nepamena). Po to, įtariant ligą iš pirmųjų simptomų atliekami kraujo tyrimai. Taip pat gali būti tiriamas ir stuburo smegenų skystis.

Kraujo tyrimas Laimo ligai nustatyti

Laimo liga diagnozuojama atlikus serotologinius tyrimus. Antikūnai prieš B. burgdorferi bakteriją aptinkami nuo infekcijos pradžios vidutiniškai praėjus 2–3 sav. M klasės (IgM) antikūnų gali būti randama ir anksčiau, tačiau kai kuriais atvejais jie apskritai neišskiriami. Tiesa, nors gana retai, bet pasitaiko atvejų, kad net ir po 4–6 sav. po erkės įsisiurbimo atlikti tyrimai nerodo beprasidedančios ligos.

Būtent dėl to medikai pataria neskubėti atlikti kraujo tyrimo Laimo ligai nustatyti. Jei imunitetas stiprus, kartais organizmas pats nugali ligą ir jokių priemonių imtis net nereikia: žmogus net nesužino, kad erkė buvo infekuota.

Ligai užsitęsus tiriami G klasės (IgG) antikūnai. Jie iš karto tiriami ir įtariant antrąjį – pakartotinį – užsikrėtimą Laimo liga.

Beje, į laboratoriją tyrimams dėl Laimo ligos sukėlėjo galima nuvežti ir ištrauktą erkę – ji turi būti gyva.

Laimo ligos gydymas

Pagrindinis gydymo metodas – susirgusiam Laimo liga pacientui skiriama antibiotikų. Plačiausiai naudojami amoksicilinas, doksiciklinas ar cefuroksimas. Gydymo antibiotikais tikslai:

  • pagreitinti migruojančios eritemos išgijimą;
  • išvengti komplikacijų, atsirandančių vėlesnėse ligos stadijose.

Kol liga dar neįsisenėjusi, ją išgyti kur kas paprasčiau nei, pavyzdžiui, antros ar trečios stadijos Laimo ligą. Ligai įsisenėjus dažniau prireikia kompleksinio, pavyzdžiui, sąnarių gydymo ar net operacijų.

Svarbu: kuo ilgiau uždelsiama ligą gydyti, tuo intensyvesni liekamieji reiškiniai. Sirgusiuosius Laimo liga – gan klastinga, nes ją išgydžius pacientai vis tiek gali jausti nuovargį, dažnai jiems skauda sąnarius, raumenis ir galvą. Tai vadinama post-Laimo sindromu.

Kaip tinkamai ištraukti erkę?

Erkės prieš traukiant jokiu būdu negalima tepti aliejumi, kremu ar kitomis riebiomis medžiagomis. Lengviausia erkę ištraukti paprastu pincetu. Erkę reikia traukti vienu greitu sukamuoju judesiu prieš laikrodžio rodyklę. Pincetą reikėtų suimti ties erkės galvute, priglaudus jį kuo arčiau odos.

Reikia stengtis suspausti tik erkės galvutę, traukiant už jos, o ne už pilvo: spaudžiant jį, infekuota erkė su skrandžio turiniu iššvirkš ligos sukėlėjus, todėl tikimybė susirgti Laimo liga – labai didelė. Dažnai nutrūksta ir odoje pasilieka erkės galvutė, tačiau ilgainiui organizmas ją kaip svetimkūnį pašalina. Galvutėje Laimo ligos sukėlėjų borelijų nėra.

Prevencija

Labai dažnai manoma, kad erkių saugotis reikia tik einant į mišką. Tačiau, kaip rodo realūs pavyzdžiai, erkių į namus gali parnešti šuo ar katinas, jų gali būti net ir paprasčiausioje namų gyvatvorėje ar mieste augančiuose medžiuose (pamačiusios bet kokį šešėlį, erkės ant jo šoka). Labai svarbu vengti ir aukštos žolės – čia gali būti tikras erkių knibždėlynas.

Tiesa, keliaujant į mišką, saugotis reikėtų dvigubai. Padėti gali:

  • Repelentai. Esant miške ar pievose, kur aukšta žolė, reikėtų naudoti repelentus. Jais purškiamos/tepamos atviros kūno vietos: veidas, rankos, kaklas, tačiau repelentus galima purkšti ir tiesiai ant drabužių. Būtina atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodytą repelento veikimo laiką: gana dažnai jis yra kur kas trumpesnis. Be to, repelentų apsauga nesiekia 100 proc. Kai kuriems repelentams kraujasiurbiai būna atsparesni.
  • Tinkama apranga. Einant į mišką reikėtų apsirengti kuo šviesesnio atspalvio drabužiais. Palaidinės turėtų būti ilgomis, prigludusiomis prie riešo rankovėmis, kelnių klešnes reikėtų sukišti į kojines arba aulinius, geriausia guminius batus. Taip pat į mišką nepatariama eiti be galvos apdangalo.
  • Nuodugnus apsižiūrėjimas. Būnant gamtoje ar po išvykos į gamtą būtina apsižiūrėti patiems ir apžiūrėti šeimos narius, ar ant odos, drabužiuose ar plaukuose nėra erkių. Grįžus iš miško reikėtų persirengti kitais drabužiais.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Kaip užsikrečiama Laimo liga?

Laimo ligą, kaip ir erkinį encefalitą, perneša iksodinės (Ixodidae) erkės. Įsisiurbusi erkė į žaizdą suleidžia skysčio, kuriame yra borelijų (dažniausiai spirocheta Borrelia burgdorferi rūšies, nors iš viso jų būna 3 rūšių) – pagrindinių ligos sukėlėjų. Patekusios į žmogaus organizmą, borelijos per laikotarpį iki 30 d. sukelia uždegimą.

Kokie yra pagrindiniai Laimo ligos simptomai?

Didžioji dalis pirmųjų Laimo ligos simptomų primena įprastą peršalimą ir virusinę infekciją, pvz: karščiavimas, bendras silpnumas, sąnarių patinimas, galvos, sąnarių raumenų skausmai. Praėjus 7-14 dienų – išryškėja migruojanti eritema – bėrimo tipo odos paraudimas, sukeltas uždegimo.

Kokios yra Laimo ligos stadijos?

Laimo liga turi tris stadijas. Trečioji ligos stadija prasideda praėjus maždaug 4–12 mėn. po erkės įsisiurbimo.

Kaip tinkamai ištraukti erkę?

Erkės prieš traukiant jokiu būdu negalima tepti aliejumi, kremu ar kitomis riebiomis medžiagomis. Taip pat svarbu traukiant suspausti tik erkės galvutę (kuo arčiau odos), traukiant už jos, o ne už pilvo: spaudžiant jį, infekuota erkė su skrandžio turiniu iššvirkš ligos sukėlėjus, todėl tikimybė susirgti Laimo liga – labai didelė.

Lengviausia erkę ištraukti paprastu pincetu traukiant vienu greitu sukamuoju judesiu prieš laikrodžio rodyklę.

Rūta Anusevičienė

Rūta – daugiau nei 7 m. darbo patirtį sukaupusi profesionali žurnalistė ir tekstų kūrėja, besidominti subalansuota mityba, sportu ir kitomis sveikesnio gyvenimo alternatyvomis.

Rodyti visus įrašus