Seimo narė A. Bilotaitė: „Neaiški tvarka leidžia gydymo įstaigoms pelnytis imant iš pacientų papildomas priemokas“

  • Autorius: Guostė B.
  • 2019 9 gruodžio
  • 0
  • 152 Views

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė kartu su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA surengė spaudos konferenciją, siekiant atkreipti dėmesį į šalies gydymo įstaigose paplitusią praktiką iš pacientų imti papildomas priemokas.

A. Bilotaitė priminė, kad dar 2011 metais Valstybės kontrolė pripažino, jog priemokų mastai pasiekė epideminį lygį. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, Lietuvoje pacientų priemokos yra „katastrofiškai didelės“.

„Beveik dešimtmetį Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė lyderystės deramai išspręsti šią problemą. Tad šiandien turime situaciją, kai pacientai sumoka ne tik už tai, kad greičiau gautų reikalingus tyrimus, bet ir už vaistus, operacijoms skirtas priemones, už kurias įstaigoms kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“, – sako parlamentarė.

Valstybinė ligonių kasa 2018–2019 m. gavo 53 pacientų skundus dėl papildomų priemokų. Tačiau pripažįstama, kad šis skaičius neatspindi realios situacijos, nes dauguma mokėjusiųjų priemokas vengia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ar kontroliuojančią įstaigą baimindamiesi ateityje sulaukti neigiamų pasekmių.

Šiemet organizacijos POLA atlikta onkologinių pacientų apklausa parodė, kad 25 proc. už genetinį vėžio žymens tyrimą sumokėjo visą kainą. Taip pat paaiškėjo, kad šalies gydymo įstaigose galioja skirtinga tvarka. Apklausos duomenimis, Kauno klinikose už tyrimus susimokėjo 1 proc. apklaustų pacientų, Santaros klinikose – 8 proc., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – net 65 proc. apklaustų onkologinių pacientų.

„Pacientai nesupranta, kur, kiek ir kodėl turi mokėti. Nors paslaugos įkainis vienodas, vienos įstaigos sugeba išlaidas padengti savomis lėšomis, o kitos – pacientų sąskaita. Ir čia mes kalbame tik apie viešąsias gydymo įstaigas, privačiose, kaip teigia pacientai, imama dar daugiau“, – teigia POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius pripažįsta, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas palieka spragų, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms imti iš pacientų papildomas priemokas už paslaugas, medicinines priemones, vaistus net tais atvejais, kai jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata („Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tad šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“) sudaro juridines prielaidas gydymo įstaigoms už sveikatos priežiūros paslaugas reikalauti priemokų, motyvuojant, kad jos suteikė brangiau kainuojančių paslaugų.

G. Kacevičius teigia, kad jo vadovaujama įstaiga dar 2014 metais teikė pataisas, kurios leistų įstaigoms iš pacientų imti priemokas tik už vadinamąsias komforto paslaugas. Tačiau, pasak G. Kacevičiaus, šios pataisos įstrigo Vyriausybėje.

Šių metų gegužės 29 dieną Seimo Audito komitetas analizavo šalies didžiųjų gydymo įstaigų pastarųjų trejų metų finansinės veiklos ataskaitas. Pasak komiteto narės A. Bilotaitės, daugiausiai klausimų sukėlė įstaigų deklaruojami itin dideli metų pabaigoje einamosiose sąskaitose sukaupti pinigų likučiai. Kai kurios įstaigos metų pabaigoje turi sukaupusios 11 ar net 30 mln. eurų siekiančias sumas.

„Natūraliai kyla klausimų, ar dalis šių lėšų nėra sukaupta iš neteisėtai imamų priemokų. Tačiau išsiaiškinti tai sudėtinga, nes iš pacientų surinkti pinigai paprastai suplaukia į tą patį katilą“, – sako A. Bilotaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad būtina griežtinti dabar galiojančią kontrolės sistemą, kuri nėra efektyvi ir nuo pagundos imti iš pacientų priemokas neatgraso. Paprastai apsiribojama tuo, kad įstaigos grąžina pacientui neteisėtai paimtus pinigus, o įstaigos vadovas atsiperka įspėjimu.

A. Bilotaitė taip pat siūlo sukurti saugų ir patikimą pranešimų kanalą, kuriuo kiekvienas, manantis, kad iš jo neteisėtai reikalaujama priemokų, galėtų saugiai apie tai pranešti.

Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad priemokų problemą išspręsti padėtų ir tai, jeigu reguliariai būtų tiriama pacientų apsilankymų gydymo įstaigose kokybė. Apklausos padėtų išsiaiškinti, kaip dažnai iš pacientų reikalaujama priemokų, kyšių. Tuo turėtų būti suinteresuoti patys gydymo įstaigų vadovai, taip pat įstaigų steigėjai.

Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A. Bilotaitė ketina inicijuoti darbo grupę, sudarytą iš atsakingų institucijų atstovų, kuri parengtų būtinus teisės aktus siekiant panaikinti dabar egzistuojančias teisines spragas ir efektyviau spręsti priemokų problemą.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū