ŽTK: siekiama sprendimų, kurie vienytų psichologus ir užtikrintų kokybišką profesinę jų veiklą

 2019 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai                

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) spalio 16 d. posėdyje svarstė Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (Pirmasis įstatymo projektas) ir projektą Nr. XIIIP-3234 (Alternatyvusis įstatymo projektas). Šių projektų tikslai labai panašūs – siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija, bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais, taip pat kad būtų užtikrinti ilgalaikis visuomenės interesas – gauti kokybiškas psichologo paslaugas. Komitetas, įvertinęs nuomones dėl projektų, nuspendė kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės sudarymo įstatymo projektams tobulinti.

Jeigu būtų pritarta Pirmajam įstatymo projektui, asmuo, kuris baigė psichologijos studijas ir nori užsiimti praktine psichologo veikla, privalėtų gauti atitinkamą licenciją. Jis turėtų priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai (toliau – Sąjunga). Asmuo taip pat turėtų būti suteikęs nustatytą valandų skaičių praktinės veiklos paslaugų ir psichologo supervizoriaus prižiūrimų konsultacijų. Be to, asmuo privalėtų nuolat kelti kvalifikaciją, laikytis profesinės veiklos etikos kodekso. Sąjunga užtikrintų licencijavimą, koordinuotų psichologų veiklą, organizuotų profesinius mokymus, psichologų supervizorių profesinę praktiką, vykdytų kitas teisės aktais nustatytas funkcijas. Sąjungos nariai mokėtų mokestį, kuris padėtų išlaikyti Sąjungos organus – Etikos komitetą ir Licencijavimo komisiją, užtikrinti Visuotinio susirinkimo organizavimą. Licencijai gauti būtų nustatytas sąnaudomis pagrįstas licencijos išdavimo mokestis.

Komiteto nariams, svarstant Pirmąjį įstatymo projektą, kilo klausimų, ar privaloma mokestinė našta ir itin aukšti reikalavimai licencijai gauti, nenulems jaunų psichologų apsisprendimo dirbti kitoje srityje, o ne pagal įgytą psichologo kvalifikaciją. Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Andrius Navickas pažymėjo, kad šiuo metu ir taip trūksta psichologų, ypač – kaimiškose vietovėse. Dėl perteklinių reikalavimų reglamentavimo ir psichologų praktinės veiklos koordinavimo, licencijavimo, mokymų, etikos priežiūros funkcijų priskyrimo išskirtinai vienai asociacijai, kritiškai pasisakė psichologai dr. Gediminas Navaitis ir dr. Gintaras Chomentauskas.

Alternatyvusis įstatymo projektas nekeltų galimai perteklinių reikalavimų, tarp jų – reikalavimo priklausyti Sąjungai. Iš esmės universitete įgyta psichologo kvalifikacija būtų pakankama sąlyga verstis psichologo praktine veikla ir būti įrašytam Psichologų registre. Tačiau komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas iškėlė klausimą – jei asmuo, universitete įgijęs psichologo kvalifikaciją, dešimt metų po universiteto baigimo nesivers psichologo praktine veikla? Pavyzdžiui, dirbs nekvalifikuotą darbą fabrike Anglijoje. Ar toks asmuo, po dešimties metų grįžęs į Lietuvą, galės būti įrašytas į Psichologų registrą? Įstatymo rengėjai patikino, kad galės, tačiau tokiu atveju, vargu ar jį dirbti psichologu priims darbdavys, o iš privačios psichologo praktikos išsilaikyti būtų sudėtinga.

Dėl Alternatyvaus įstatymo projekto pasisakė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, teigdamas, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų, kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų, praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre – neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas.

Komiteto narys, išvadų rengėjas Andrius Navickas suabejojo, ar politikai turi priimti sprendimus dėl psichologų veiklos reglamentavimo, ar tuos sprendimus turėtų aiškiai suformuluoti ir dėl jų sutarti patys psichologai. Komiteto narių nuomone, būtų tikslinga įtvirtinti, kad atskiras psichologų veiklos sritis licencijuotų tos srities institucijos (pvz., sveikatos srities psichologus – Sveikatos apsaugos ministerija). Taip būtų užtikrinama aukšta licencijavimo kokybė, atitinkanti konkrečią psichologo praktinės veiklos sritį. Komitetas, įvertinęs nuomones dėl projektų, nuspendė kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės sudarymo įstatymo projektams tobulinti – siekiant abiejų projektų bendro tikslo – nustatyti reglamentavimą, kuris užtikrintų būtinus aukštus kvalifikacinius reikalavimus, reikalingus psichologui, tačiau atsisakant perteklinių reikalavimų, tarp jų – įstatymą įgyvendinančių organų išlaikymo pačių psichologų lėšomis.

 

 

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū