Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas (toliau – LSMU STI) nuo 1994 m. kas ketverius metus atlieka 5–9 klasių Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos tyrimą (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC), kurį koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – įvertinti vaikų ir jaunimo sveikatą bei ją sąlygojančius veiksnius, taip pat suprasti jauno žmogaus elgseną sveikatos ir socialiniame kontekste. 2018 metais tyrime dalyvavo 4191 mokinių iš 64 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Tai buvo 7-asis tokio tipo tyrimas Lietuvoje, leidžiantis įvertinti 25 metų tendencijas.
„Apibendrinant galima pastebėti, kad vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena turi gerėjimo tendencijas – mažėja nelaimingų, nepatenkintų savo gyvenimu vaikų, mažiau jaunuolių vartoja alkoholį ir tabaką, dažniau vartoja vaisius ir daržoves. Kita vertus, Europos kontekste vis dar atsiliekame“, – sako HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje doc. Kastytis Šmigelskas. Pasak K. Šmigelsko, ypač didelį nerimą kelia patyčių paplitimas. Lietuvoje jis yra daugiau nei dukart didesnis lyginant su Europos vidurkiu. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis Lietuvos vaikų nepusryčiauja kasdien, yra mažai fiziškai aktyvūs, nepatenkinti savo kūnu, pasižymi prasta burnos higiena, patiria psichosomatinius simptomus. Taip pat didėja elektroninių cigarečių ir kanapių vartojimas.
2018 metų HBSC tyrimas Lietuvoje: kai kurie faktai ir skaičiai
- 28 proc. mokinių nurodo, kad iš jų tyčiojamasi bent kelis kartus per mėnesį (2014 m. – 29 proc.).
- 19 proc. nurodo, kad jiems sunku užmigti bent kelis kartus per savaitę (18 proc.).
- 87 proc. nurodo, kad jie yra patenkinti savo gyvenimu (87 proc.).
- 32 proc. keliskart per savaitę patiria bent du psichosomatinius simptomus (32 proc.).
- 18 proc. yra fiziškai aktyvūs kasdien (20 proc.), t. y. po 60 min. fiziškai aktyvios veiklos kasdien.
- 51 proc. valosi dantis du kartus per dieną (51 proc.).
- Apie 35 proc. kasdien valgo vaisius arba daržoves (31 proc.), 52 proc. pusryčiauja kasdien (58 proc.).
- 13 proc. rūko (12 proc.), 18 proc. rūko elektronines cigaretes (12 proc.), 18 proc. vartoja alkoholį (20 proc.).
- Pagal daugumą rodiklių, vyresniems mokiniams būdingi nesveikesni gyvensenos įpročiai.
Kalbant apie nepakankamą fizinį aktyvumą svarbu, kad būtų imamasi sistemingų organizacinių ir infrastruktūrinių priemonių vaikų fiziniam aktyvumui didinti – turėtų būti ne tik sudaromos galimybės judėti (įrengiamos aikštelės, treniruokliai, sporto salės, dušai mokyklose), bet ir tinkamai organizuojamas aktyvumas pamokų metu – didinamas fizinio lavinimo užsiėmimų skaičius, didinama jų įvairovė (ne tik komandiniai žaidimai, bėgimas, lakstymas ir skirtingų normatyvų vykdymas, bet ir įvairesnės praktikos – kūno ir minčių atpalaidavimas, joga, pilates užsiėmimai, asmens fizines ypatybes ugdantys užsiėmimai). Be to, reikėtų didinti fizinio aktyvumo integraciją į įvairius užsiėmimus mokykloje.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad sveikesnės gyvensenos įgūdžiai būtų formuojami šeimoje, pavyzdžiui, vertėtų pusryčiauti namuose, dukart per dieną valytis dantis, dažniau rinktis vaisius ir daržoves. Labai svarbu, ką vaikai ir jaunuoliai mato savo aplinkoje – ne tik šeimoje, bet ir mokykloje.
Kalbant apie žmogaus gerovę, svarbi ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata. Šiam sveikatos komponentui skiriamas vis didesnis dėmesys. Dažniausiai įprasta manyti, kad psichikos sveikata kiekvienas rūpinasi atskirai, savarankiškai, savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad gerą savijautą puoselėti galima ir mokykloje – mokant streso mažinimo technikų, meditacijos, jausmų atpažinimo, psichologinio atsparumo, dėmesio tarpasmeniniams santykiams. Be to, žmogaus savijauta smarkiai priklauso ir nuo miego – svarbu ne tik išmiegoti tam tikrą valandų skaičių (7–8 val.), bet ir reguliariai gultis, prieš miegą nesiimti stimuliuojančių veiklų ir išjungti mobiliuosius prietaisus.
Išsamiau susipažinti su pagrindiniais 2018 m. HBSC tyrimo Lietuvoje rezultatais bus galima lapkričio 27 d. Seime vyksiančioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus šį tyrimą atlikę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai.
Pranešimą paskelbė: Rasa Masiokaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
