Atnaujinta 2020 m. vasario 11 dieną:
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sergamumas šia liga siekė 27,7 atv. 100 tūkst. gyventojų ir tai aukštesnis rodiklis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis (20 atv. 100 tūkst. gyventojų). Plačiau apie sergamumą salmonelioze 2019 m. skaitykite čia.
Daugelis įsitikinę, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ūmine žarnyno infekcine liga – Salmonelioze – yra valgant kiaušinius bei vištieną. Keista, bet pamirštama apie daugybę kitų pasitaikančių galimybių susirgti – užsikrėsti galima ir nuo įvairių naminių paukščių ar gyvūnų, taip pat – nuo nešvarių vaisių ir daržovių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinius ligos sukėlėjus ir priemones, padedančias išvengti šios nemalonios ligos.
Palyginus su kitomis šalimis, sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis – maždaug 66 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai užsikrečia vaikai ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys bei kenčiantieji nuo mažo skrandžio rūgštingumo.
Kaip apsisaugoti nuo Salmoneliozės?
Salmoneliozė pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, galvos, pilvo ar raumenų skausmais ir kitais nemaloniais simptomais. Norint viso to išvengti, svarbu žinoti ligos sukėlėją ir kaip su juo kovoti:
- Salmoneliozės sukėlėjas gali tarpti ne tik vištose, kaip klaidingai mano daugelis, bet ir kituose naminiuose bei laukiniuose gyvūnuose.
- Bakterijas savyje gali nešioti įvairūs naminiai paukščiai, kiaulės, raguočiai, graužikai, šunys, katės ir kt.
- Paglosčius bet kokį gyvūną, po to būtina plauti rankas – net ir tada, jei jis yra tik namuose laikomas mielas kačiukas.
- Visiems žinoma, kad rankas reikia plauti ir prieš, ir po maisto gaminimo, tačiau tai daryti privalu ir po kiekvieno kontakto su termiškai neapdorota mėsa ar kiaušiniais.
- Supjausčius žalią mėsą rekomenduojama nenaudoti tų pačių įrankių ir pjaustymo lentelių kitiems maisto produktams (taip pat ir vaisiams bei daržovėms), net jei kruopščiai juos nuplaunate.
- Svarbu prisiminti, jog salmonelės bakterijos gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose, esant teigiamai 20°C-40°C temperatūrai. Tačiau 80°C temperatūroje jos žūsta per 10 min. Todėl dar vienas būdas, padėsiantis išvengti ligos – tinkamas produktų apdorojimas termiškai (pvz., gerai išvirti kiaušinius, kad trynys būtų kietas).
- Termiškai neapdorotą paukštieną ar kitą mėsą, kiaušinius bei jų produktus privalu laikyti atskirai nuo jau apdoroto, paruošto vartoti maisto. Prieš gaminimą juos privalu nuplauti vėsiu vandeniu, net jei jie bus verdami ar kepami.
- Būtina nepamiršti, kad konditeriniai gaminiai, kurių sudėtyje yra termiškai neapdorotų trynių ir (arba) baltymų, taip pat kelia didelę susirgimo salmonelioze riziką.
- Nors manoma, kad naminiais maisto produktais apsinuodijama rečiau, vis dėlto, mažiau šansų užsikrėsti salmonelioze turi tie, kurie vištieną ar kitą mėsą bei jos produktus perka įteisintose prekybos vietose ar tiesiogiai iš įteisintų gamintojų.
- Parduotuves ar turgų tikrinti bei tirti juose tiekiamus produktus teisę turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri nuolat kontroliuoja ir tiria skerdžiamų gyvulių mėsą, skerdienos laikymo ir transportavimo sąlygas bei kitus, higieną užtikrinančius privalomus dalykus.
- Svarbu atminti, kad galimybę apsikrėsti turi tiek įmonės paukštyne, tiek privačiame ūkyje gyvenantys paukščiai, tačiau ūkiuose jie paprastai nėra tiriami dėl salmoneliozės, jei bus vartojami asmeninėms reikmėms, ne pardavimui.
- Vasara – metas, kai salmoneliozės susirgimo atvejų padaugėja, tad šiuo metų laiku ypač reikia saugotis: stengtis maudytis kuo švaresniuose vandens telkiniuose, skanauti tik gerai termiškai apdorotus mėsos produktus, vaisius ir daržoves vartoti tik šviežius ir nuplautus, pieno produktams užtikrinti tinkamą laikymo temperatūrą ir kuo dažniau plauti rankas.
Laikantis šių patarimų ir pagrindinių higienos reikalavimų, tikimybė užsikrėsti salmonelioze sumažėja daugiau nei perpus. Pridedame ir informacinį paveiksliuką, kuris paaiškina pagrindinius prevencijos nuo Salmoneliozės įpročius.
