Pasaulinė kraujo donoro diena: puiki proga pagalvoti ir prisidėti prie žmonių gyvybių išsaugojimo | Būkime sveiki

Pasaulinė kraujo donoro diena: puiki proga pagalvoti ir prisidėti prie žmonių gyvybių išsaugojimo

  • Autorius: Guostė B.
  • 2015 12 birželio
  • 0
  • 29 Views

Kiekvienais metais birželio 14 d. yra minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Pastaruoju metu vis dažniau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasigirsta pagalbos šauksmai, kad trūksta tam tikros grupės kraujo, medikų perspėjimai, kad dėl kraujo trūkumo gali būti stabdomos planinės operacijos. Pasak gydytojų ir vaistininkų, ši diena yra ne tik puiki proga išreikšti padėką visiems donorams, kurie savanoriškai bei neatlygintinai dovanoja savo kraują kitų žmonių gyvybėms gelbėti, bet ir patiems prisidėti prie šio tauraus elgesio, ir ne tik šią dieną.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

„Kraujo donorystė – tai procesas, kai žmogus savanoriškai suteikia savo kraujo, kuris vėliau bus panaudotas kraujo perpylimui. Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė – 450 ml, tokio dydžio dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose, tokia dozė nekenkia žmogaus sveikatai. Kraujas reikalingas ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų, gimdyvėms ir kitomis įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje nėra sukurta dirbtino pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraujo. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems bei ligoniams, kuriems jis yra gyvybiškai svarbus“, – pabrėžė „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Raimonda Gabrinaitytė.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis būtina, kad į didžiausiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.

„Nors vaistinėse mes ir negalime imti kraują, tačiau dažnai sulaukiame įvairių klausimų dėl donorystės, o pastaruoju metu vaistinėse mes neretai iš pacientų išgirstame ir nuogąstavimus, kad jų artimieji laukia operacijų ir, kad trūksta kraujo. Mes savo ruožtu konsultuojame, kad kraujo donorais gali tapti sveiki asmenys, kurio sveikatos būklė atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, savanoriškai pateikę raštišką sutikimą duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių. Kraujo donorais gali tapti asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Būti kraujo donoru negalima: sergant aktyvia ar buvusia sunkia kraujotakos sistemos liga, kuomet yra padidėjusi kraujavimo rizika, buvę alpimai ar traukuliai, sergant kraujo, imuninės sistemos ligomis, esant medžiagų apytakos sutrikimui, sergant cukriniu diabetu, kuris gydomas insulinu, infekcinėmis ligomis, sergant piktybinėmis ligomis, vartojant intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Taip pat svarbu ir hemoglobino kiekis kraujyje, ritmingas pulsas ir kraujo spaudimas“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė.

Pasak vaistininkės, po kraujo davimo donorui rekomenduojama pailsėti 10-15min. Venos punkcijos (dūrio) vieta turi būti sutvarstyta ne mažiau nei 2 valandas, tvarsčio negalima drėkinti. Po donacijos nepatariama aktyviai sportuoti, vartoti stiprių alkoholinių gėrimų. Kai kurie žmonės po kraujo davimo gali jausti šalutines reakcijas – trumpalaikį silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tai trumpalaikė organizmo reakcija į kraujo netekimą, kad šių reakcijų nebūtų – svarbu tinkamai pasirengti donorystei.

„MediCa klinika“ šeimos gydytoja pažymėjo, kad prieš kraujo davimą keletą dienų yra draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus, o dieną prieš davimą rekomenduojama nevalgyti riebaus ir aštraus maisto (riebios mėsos, silkės, keptų bulvių, traškučių, majonezo, aštrių padažų), būtina gerti pakankamai skysčių. „Prieš duodamas kraują donoras turi būti gerai pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, atsigėręs pakankamai skysčių. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos. Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti, negerti kofeino turinčių skysčių – kavos, energetinių gėrimų. Jeigu peršalote, kamuoja migrena ir vartojate vaistus, tai būtina pasveikti ir prieš duodant kraujo, nevartoti vaistų. Svarbiausia galvoti ne tik apie save, bet ir kitą žmogų. Tai parodo mūsų socialinį atsakingumą, gebėjimą suteikti pagalbą kitiems, kada jos labiausiai reikia ar net išgelbėti gyvybę“, – sakė R. Gabrinaitytė.

„Camelia“ vaistininkė Ž. Bajoriūnaitė pabrėžė, kad kraujo donorystė nedaro jokios žalos duodančiam, tačiau pati duoda didžiausią naudą kito žmogaus sveikatai. „Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį metų, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus, VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos tolimesnei donorų sveikatai. Tad duoti kraujo – nieko nekainuoja donorui, o tam, kuriam jis reikalingas – dažnais atvejais gali kainuoti gyvybę“, – pažymėjo Ž. Bajoriūnaitė.

Naujienos iš interneto
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū
Privacy Policy