Lietuvoje nuo praėjusios vasaros pakilo visų populiariausių alkoholinių gėrimų kainos, kai kurios net trečdaliu. Rinkos tyrimo bendrovės „Nielsen“ duomenimis, toks brangimas sumažino pardavimo skaičius, tačiau tai nebūtinai geros naujienos – vis daugiau lietuvių renkasi stipresnį alkoholį, taip pat alkoholio nusiperka keliaudami apsipirkti į užsienį.
„Dėl didėjančių akcizų ir valdžios prekybos draudimų alkoholis neišvengiamai turėjo brangti, nestebina ir jo pardavimų mažėjimas. Matome, jog labiausiai krito silpnojo alkoholio pardavimai, o štai stiprieji gėrimai, degtinė ar viskis, prarado žymiai mažiau. Tuo tarpu likeris ar romas tapo netgi populiaresni“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Labiausiai pakilo vyno (augimas 33 proc.) ir alaus (augimas 30 proc.) vidutinė kaina, tačiau jų pardavimai birželį-liepą šiemet, palyginti su vasara pernai, sumažėjo atitinkamai 32 proc. ir 17 proc. Vis tik alui pavyko išlaikyti populiariausio alkoholinio gėrimo pozicijas – trečdalis alkoholio rinkos pardavimų, po jo rikiuojasi degtinė (20 proc.) ir vynas (9,8 proc.).
Stipraus alkoholio vidutinė kaina augo gerokai mažiau, nei silpnesnių gėrimų. Degtinės vidutinė svertinė kaina palyginamuoju laikotarpiu kilo 16 proc., brendžio bei konjako 11 proc, o viskio 8 proc.
Tačiau dėl kylančių kainų ir mažėjančių pardavimų ypač džiūgauti nederėtų – Lietuvos gyventojai ne tik lengvesnius gėrimus keičia sunkesniais, bet ir įsigyja alkoholio keliaudami apsipirkti į užsienį.
Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lenkijoje bent kartą per mėnesį apsiperka 7 proc., o bent kartą į pusmetį – 16 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai Lenkijos parduotuvėse lankosi Alytaus ir Marijampolės apskričių atstovai – net 36 proc. jų į Lenkiją vyksta apsipirkti bent kartą į mėnesį, Marijampolės regione tokių yra 28 proc. Tarp didžiųjų miestų lyderiauja Kaunas – beveik kas dešimtas kaunietis (9 proc.) kartą per mėnesį vyksta į Lenkijos parduotuves, nuo jų nedaug atsilieka šiauliečiai (8 proc.). Tuo tarpu tarp sostinės gyventojų vykstančių į Lenkijos parduotuves bent kartą į mėnesį yra vos 3 proc.
„Dažniausiai į Lenkiją traukia 30-39 metų amžiaus vyrai, gyvenantys mažesniuose miestuose bei kaimuose ir uždirbantys mažesnę nei vidutinę arba vidutinę algą. Jei žiūrėtume vien į žmones, vartojančius alų bent kartą per mėnesį – tai 19 proc. jų kartą per pusę metų alaus vyksta pirkti į kitą šalį. Tai nebūtinai reiškia, jog žmonės važiuoja tik pigesnio alaus, tačiau akivaizdu, jog įpročiui vykti į Lenkiją suteikiama nauja paspirtis“, – teigia I. Lepp.
Panašios tendencijos matomos ir Estijoje, kuri stiprų alkoholį brangino 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Kaimynė Latvija tuo pasinaudojo atidarydama prie sienos su Estija daugiau specializuotų alkoholio parduotuvių.
„Statistiškai 2016 m. specializuotų alkoholio parduotuvių pelnas Latvijoje išaugo 10 proc. – tai aiškinti visų pirma reikėtų būtent atvykstančiais estais. Tas pats galioja ir Lenkijos parduotuvėms – kol Lietuvoje beveik be išimties viso alkoholio pardavimai smunka ir pakankamai ženkliai, tol bent jau iš dalies šitai kompensuos į Lenkiją išvykstančių lietuvių išlaidos. Remiantis apklausomis, Lietuvos gyventojams labiau nei estams rūpi jų pačių šeimos gerovė, o ne šalies ekonomika, todėl Lenkija yra viena iš galimų apsipirkimo alternatyvų, padedanti išlaikyti nusistovėjusius vartojimo įpročius“, – aiškina „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
Apie „Nielsen“:
„Nielsen“ yra tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų bendrovė, tirianti pirkėjų elgesį daugiau nei 100 pasaulio šalių. Žiniasklaidos ir reklamos sričių klientams bendrovė teikia auditorijų matavimo paslaugas, pirkimo segmente vienintelė siūlo pasaulinį plataus vartojimo prekių mažmeninės prekybos vertinimą. Daugiau informacijos apie bendrovę interneto svetainėje www.nielsen.com
Pranešimą paskelbė : Ivona Kukolovič, UAB „Idea Prima“
