Bukime Sveiki
Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas
  • Sveikatos naujienos
  • Sveikatos įstaigos
  • Kontaktai

RSS Grožio paslaugos

  • Makiažas šukuosena
  • Psichologė, geštalto terapijos praktikė. Konsultuoju vaikus ir suaugusius, poras ir šeimas.
  • Veido procedūros Jums „OneSelf“ Grožio Studijoje
  • Auskarai internetu
  • Depiliacija Justiniškių g. AKCIJA Bikini braziliškas 10 eur.
  • Body Roll – limfodrenažiniai masažai Šeškinėje

RSS Sveikata – Litas.Lt

  • Trečio vaikelio besilaukianti Laura Mazalienė: „Svajones apie miegamąjį tik mums su vyru – dar atidedame“
  • Lepintis desertais ir nekenkti sveikatai – misija įmanoma
  • Vyriausybė pritarė pasiūlymui viešinti medikų ir farmacininkų bendradarbiavimą
  • Populiarusis organizmo valymas: kiek dar tikėsime mitais?
  • Raudona ar balta mėsa: ką privalome žinoti ne tik renkantis, bet ir gaminant?

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai. Tačiau ši technologija sudėtinga ir nėra lengvai valdoma, tam reikia itin tikslių įrankių, savotiškų DNR žirklių. Mokslininkai ieško būdų, kaip tas žirkles padaryti tikslesnes, kad iškirpti ir įterpti DNR sekas būtų lengviau, paprasčiau.

„Su ankstesniais įrankiais tai padaryti buvo arba neįmanoma, arba labai sunku, arba itin brangu. Mūsų technologija leidžia Cas9 baltymus panaudoti kaip molekulines žirkles, o DNR atpažinti naudojama RNR molekulė. Ją pakeitę, baltymą galime nukreipti tiksliai ten, kur norime. Ši technologija itin pagreitins ir atpigins DNR perkirpimo procesus“, – pasakoja Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Giedrius Gasiūnas.

Jo kartu su kolegomis – prof. dr. Virginijumi Šikšniu, dr. Tomu Šinkūnu ir dr. Tautvydu Karveliu  –sukurta genų redagavimo technologija sukėlė didelį sujudimą mokslo bendruomenėje. Ji atveria galimybę išgydyti genetines ligas, t. y. nusitaikyti būtent į tą genomo vietą, kuri sukelia ligą, ir ją ištaisyti.

„Didžiausia siekiamybė – padėti žmogui pasveikti ar palengvinti jo būklę. Šiuo metu genetinėmis ligomis sergantys žmonės gali nebent kovoti su padariniais, palengvinti ligos simptomus, bet ne panaikinti jos priežastis, o ši technologija leistų tai padaryti“, – sako dr. G. Gasiūnas.

Pasak jo, naujoji technologija atveria kelią ir kitiems moksliniams tyrimams. Žmogaus genome yra apie 20 tūkstančių genų, kurie koduoja baltymus. Tiesa, vis dar trūksta žinių apie juos. Gebant baltymus išjungti, įjungti ar perkelti kitur, būtų galima suprasti, ką jie veikia, ir geriau pažinti jų mechanizmus.

„Mokslininkai kaip reikiant sukruto suvokę, kad teoriškai galima ne tik gydyti genetines ligas, bet ir redaguoti žmogaus embrionus. Mokslo bendruomenė rengia konferencijas, kuriose svarsto etinius, reguliavimo klausimus, diskutuoja, ar žmonės turi teisę tai daryti, jei taip, kokias atvejais“, – pasakoja dr. G. Gasiūnas.

Lietuvių plėtojama technologija gali būti pritaikyta ir žemės ūkyje. Kaip žinome, žmonija siekia atrasti kuo našesnių augalų rūšių, kurioms reikėtų mažiau trąšų ar chemikalų. Iki šiol naujų rūšių išvedimo procesas ilgai užtrukdavo, mutacijos būdavo sukeliamos atsitiktinai, o naujoji technologija leistų jas formuoti tikslingai, be kitų nereikalingų  pokyčių.

„Kitaip sakant, į ląstelę nebūtų įvedama jokių papildomų DNR. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose jau patvirtinta, o Europos Komisijoje diskutuojama, kad tokie augalai nebūtų laikomi genetiškai modifikuotais. Jų DNR liktų tokia pat, bet būtų žymiai pagerintas augalų maistingumas, mažiau reikėtų trąšų ar chemikalų“, – aiškina mokslininkas.

Kaip greitai šios technologijos bus pritaikytos praktikoje, mokslininkai nesiryžta prognozuoti. Pritaikymas, ypač ligoms gydyti, yra labai ilgas procesas, nes visi vaistai turi praeiti kelias klinikinių tyrimų stadijas.

„Daug kas priklausys, kiek šios technologijos bus sėkmingos. JAV ir Kinijoje jau pradėti klinikiniai tyrimai jomis gydant gydant kai kurių rūšių kraujo vėžį. Kada tokios technologijos bus taikomos ir Lietuvoje, priklausys nuo jų plėtros ir, be abejo, kainos bei prieinamumo“, – sako dr. G. Gasiūnas.

VU Biotechnologijos instituto mokslininkai dr. G. Gasiūnas, prof. dr. V. Šikšnys, dr. T. Šinkūnas ir  dr. T. Karvelis buvo nominuoti ir pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“.

Pranešimą paskelbė : Karolina Derbutaitė, UAB „Vox vera“

2018 vasario 13  
  Sveikatos naujienos
  • Gripo epidemijos gniaužtuose – jau pusė Lietuvos

  • Drėgmė – tylusis žudikas namuose: pasekmės ir kaip su tuo kovoti

Žymos

akių ligos akys dieta donorystė ekologiškos priemonės erkės Globa Higienos reikmenys imunitetas kraujo donoras Laboratorinė įranga Medicinos centrai Medicinos paslaugos Medicinos įranga miegas Nemokami tyrimai Odontologija Optika PSD Sanatorijos skiepai sveikatos patarimai tymai vaikai Vaistai vėžys šventės

RSS Virtuvės menas

  • Velykų pyragas
  • Velykų keksas
  • Velykinis baltymų tortas
  • Kiaušiniai iš želė
  • Velykinė angelų duona

RSS ManoRubai.lt

  • Klasikiniai batai moterims – kiekvienai dienai
  • Ekologiškas juodas šokoladas 70% BENJAMISSIMO su chia sėklomis ir greipfrutais, 70 g
  • Ekologiški raudonieji, skaldyti lęšiai THS ORGANIC, 500 g
  • Ekologiška papaja, 1kg
  • Ekologiškos aguonos THS ORGANIC, 125 g

Rekomenduojame

  • Sodybos nuoma šventei
  • baidariu nuoma
  • Aukcionas nuo 1 €
  • Kvepalai, Kosmetika
  • Geros paslaugos
  • gnld vitaminai
  • SEO optimizavimas
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2015 Bukime Sveiki - Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas. powered by WP