Laimo ligos pažinimo mėnuo: kada įveiksime infekciją?

  • Autorius: Guostė B.
  • 2021, Gegužės 3d.
  • 0
  • 1047 Views
Laimo ligos pažinimo mėnuo: kada įveiksime infekciją?

Gegužė – Laimo ligos pažinimo mėnuo, kada tarptautiniu mastu siekiama didinti visuomenės supratimą apie Laimo ligą ir jos prevenciją. Nors šį pavasarį stebime ženklią pažangą koronaviruso pandemijos kontekste, kada pasauliniu metu vykdoma vakcinacija nuo COVID-19, – artėjant šiltiems orams susirūpinimą kelią ir daugybės kitų infekcijų rizika. Viena pavojingiausių ir sparčiausiai plintančių – Laimo liga, kuriai iki šiandien nėra sukurtos efektyvios vakcinos.

Laimo liga labiausiai paplitusi JAV ir Europoje (ypač Baltijos šalyse, Čekijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Vidurio Europos šalyse). JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, JAV nuo 2004 metų iki 2012-ųjų diagnozuojamų Laimos ligos atvejų skaičius padidėjo trigubai. Panašūs rodikliai stebimi ir kitose šalyse: pastarąjį dešimtmetį susirgimų Laimo liga skaičius daugelyje šalių padvigubėjo.

Kita vertus, nors koronaviruso pandemijos metu fiksuotas mažesnis sergamumas Laimo liga, mokslininkai spėja, kad tai – labai laikinas rodiklis. Skirtingai negu COVID-19 infekcijos atveju, iki šiandien nėra sukurtos vakcinos ar efektyvių prevencinių priemonių prieš Laimo ligą.

Kodėl daugėja Laimo ligos atvejų?

Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl daugėja Laimo ligos atvejų. Kita vertus, yra išskiriamos kelios galimos to priežastys.

Laimo liga pradėjo plisti Kanadoje, kada buvo užfiksuoti pirmieji infekcijų atvejai, sukelti juodakojų erkių (lot. ixodes scapularis) pernešamų bakterijų borelijų, priklausančių Spirochaetaceae šeimai.

Yra manoma, jog spartėjantį iksodinių erkių šeimai priklausančios rūšies augimą Kanadoje ir JAV lėmė XX a. padidėję elnininkystės mastai, kadangi elniai yra pagrindinis borelijų rezervuaras. Tuo tarpu mūsų kraštuose XX a. pabaigoje pradėjo plisti iksodinių šuninių arba miškinių erkių (lot. ixodes ricinus ir ixodes persulcatus) populiacija, kurios dažniausiai borelijomis užsikrečia nuo mažų žinduolių (šunų, kačių, pelių, voverių, kiškių, paukščių ir kitų).

Spėjama, jog klimato kaita taip pat turi reikšmingą vaidmenį Laimo ligos plitimui, kadangi erkių vystymuisi, išgyvenimui ir aktyvumui įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad kylanti oro temperatūra iki XXI a. vidurio padidins Laimo ligos atvejų skaičių iki 20 proc.

Dar vienas veiksnys yra išaugęs žmonių kontaktavimas su erkėmis – vis daugiau žmonių persikelia gyventi į priemiesčių apylinkes, dažnėja poilsiavimas gamtoje, veiklos miškuose. Galiausiai, Laimos ligos atvejų daugėjimas siejamas ir su išaugusiais diagnostikos mastais.

Kiek liko laukti iki vakcinos?

Yra žinoma, jog efektyvus būdas, padedantis apsisaugoti nuo pavojingų infekcijų, yra vakcina. Būtent dėl to kiekvienais metais, prieš prasidedant šiltajam metų sezonui, žiniasklaida mirga nuo klausimų, kodėl iki šiol žmonės nėra skiepijami nuo Laimo ligos, nors yra išrasta vakcina, apsauganti šunis nuo šios infekcijos.

Prieš maždaug dvidešimt metų žmonės galėjo pasiskiepyti vakcina „LYMErix“, kurios efektyvumas nuo Laimo ligos siekė 80 procentų, tačiau ji buvo pašalina dėl galimo sudėtingo šalutinio poveikio sveikatai. Be to, vakcina buvo efektyvi tik prieš JAV paplitusių infekuotų iksodinių erkių rūšį.

2012 metais „Valneva“ pradėjo kurti „VLA15” vakciną, kuri apsaugo nuo šešių Laimo ligą sukeliančių bakterijų rūšių. 2017 metais JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atvėrė kelią vakcinos klinikiniams tyrimams. 2020 metų pavasarį „Pfizer“ ir „Vaineva“ sudarė 308 mln. JAV dolerių vertės susitarimą, kad komercializuotų „Valnevos“ sukurtą vakciną nuo Laimo ligos. Tuo metu buvo pranešta, jog vakcina visuomenę pasieks per 3-4 metus.

2021 metų kovo mėnesį „Pfizer“ ir „Valneva“ paskelbė pradedanti vakcinos nuo Laimo ligos II fazės klinikinius tyrimus. Prognozuojama, jog 2022 metų rudenį „VLA15” vakcina bus tiriama III fazės klinikiniuose tyrimuose, kuriuos praėjus vakcina taps prieinama plačiajai visuomenei. Šiai dienai yra teigiama, kad potencialiai „VLA15” vakcina bus tinkama naudojimui tik nuo 2025 metų.

Kuriami ir kitokio pobūdžio vaistai nuo Laimo ligos

Tuo tarpu infekcinių ligų ekspertas dr. Markas Klempneris su Masačusetso universiteto Medicinos mokyklos mokslininkais 2021 metais pradėjo kurti kitokio pobūdžio vaistą nuo Laimo ligos – vadinamą „Lyme PrEP“ injekciją, kuria į žmogaus organizmą yra suleidžiami antikūnai. Skirtingai negu „Valnevos“ vakcinos atveju, kada pats organizmas per kelias savaites pasigamina antikūnus, „Lyme PrEP“ injekcija suveikia daug greičiau, iškart suteikdama organizmui apsaugą nuo ligos sukėlėjų.

2021 metų vasario mėnesį buvo pradėti „Lyme PrEP“ I fazės klinikiniai tyrimai. Prognozuojama, kad ištyrus vaisto efektyvumą, injekcija taps viešai prieinama maždaug 2023 metais. Be to, mokslininkai spėja, kad „Lyme PrEP“ galimai pasižymės mažesne šalutinio poveikio rizika.

Kita vertus, gydytojai teigia, kad tiek „Pfizer“ ir „Valnevos“ vakcina, tiek „Lyme PrEP“ vaistas netaps panacėja. Jų teigimu, šie vaistai dėl galimo šalutinio poveikio galimai bus naudojami tik žmonėms, esantiems didelės rizikos grupėse.

Kitaip tariant, medikai nesuteikia daug vilčių, kad potencialios vakcinos padės įveikti Laimo ligos epidemiją. Jų teigimu, žmonėms vis tiek teks imtis kitų atsargumo priemonių, o sveikatos specialistams – didinti visuomenės informuotumą apie Laimo ligos grėsmes ir galimą prevenciją.

Laimo ligos sezonas: 4 pagrindinės prevencinės strategijos

Laimo ligos pažinimo mėnesį mokslininkai primena, jog yra keturios pagrindinės strategijos, kaip galima apsisaugoti nuo erkių ir saugiai mėgautis šiltuoju metų laiku.

  • Pirmiausia, esant gamtoje, reikėtų stengtis vaikščioti takais ir, esant galimybei, vengti vaikščiojimo žolėtose, mažai saulės apšviestose pievose ar miško vietovėse.
  • Antra, keliaujant į kitas valstybes, svarbu būti informuotais apie lokalias grėsmes.
  • Trečia, po buvimo miške ar net vaikščiojimo pievoje būtina kruopščiai pasitikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių (taip pat reguliariai tikrinti naminius gyvūnus, jei juos išleidžiate į lauką). Tyrimai rodo, kad net ir infekuota erkė nespės perduoti infekcijos, jei ji bus pašalinta per 24 valandas po įsisiurbimo.
  • Ketvirta, apsaugai nuo erkių svarbu naudoti repelentus, kurių sudėtyje yra DEET (N-dietil-m-toluamido). Kaip ir kremą nuo saulės, repelentą svarbu purkšti ant odos kaskart prieš einant į mišką ar kitas natūralios gamtos vietoves. Taip pat rekomenduojama repelentu, kurio sudėtyje būtų permetrino, apsipurkšti batus ir viršutinius rūbus. Be to, svarbu naudoti specialias priemones nuo erkių naminių gyvūnų apsaugai.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę ir pajutus pirmuosius Laimo ligos simptomus (karščiavimą, galvos, raumenų, sąnarių skausmus, odos bėrimus), svarbu nedelsiant kreiptis į medikus. Savalaikė diagnostika ir gydymas gali padėti įveikti Laimo ligą be liekamųjų reiškinių.