Klaipėdoje surengta jau 5-oji tarptautinė konferencija „Krūtis tausojantis gydymas“

  • 2019 16 rugsėjo
  • 0
  • 75 Views

Jau tampa tradicija antrąjį rugsėjo penktadienį Klaipėdoje rengti tarptautinę konferenciją „Krūtis tausojantis gydymas“, kurią organizuoja Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) . Renginio tikslas – pristatyti Lietuvos ir kaimyninių šalių medikams naujausius krūties vėžio diagnozavimo bei gydymo metodus.

Krūties vėžys – vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų 

„Krūties vėžys – vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų, kasmet nusinešantis šimtus gyvybių. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – apie 60 metų, tačiau vis dažniau šia liga suserga jaunos moterys. Krūties vėžys paliečia ne tik susirgusią moterį, bet ir jos šeimą, artimuosius. Tad labai norisi, kad jų gydymas būtų efektyvus, kad kuo platesnis kolegų ratas sužinotų apie naujus gydymo metodus, priemones“,– komentavo konferencijos temos aktualumą pagrindinis jos organizatorius, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Pasak pašnekovo, renginys tradiciškai rengiamas rudenį, antrąjį rugsėjo savaitgalį, kai visi jau po atostogų grįžo į darbus, bet dar neprasidėjo svarbiausios Europoje vykstančios šios temos konferencijos. Per penkerius metus renginys spėjo išpopuliarėti Baltijos regione, į jį renkasi dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet atvažiuoja ir kaimynai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, pranešėjai iš  tolimesnių šalių:  Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos.

Naujos krūties vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijos – tokia buvo pagrindinė pirmosios konferencijos sesijos tema. Po pietų jos dalyviai pasidalijo į dvi gupes: onkologai chemoterapeutai klausė pranešimų ir diskutavo apie sisteminį krūties vėžio gydymą, chirurginio profilio specialistai – apie šios srities naujienas.

Ar robotai ir dirbtinis intelektas pakeis chirurgus?

Naujausios technologijos vis labiau keičia tradicinį gydymą. Viena tokių pristatytų naujienų – robotinė chirurgija, apie kurią kalbėjo Benjamin Sarfati, Gustave Roussy onkologijos instituto (Prancūzija) atstovas. Savo prezentacijoje jis demonstravo, kaip panaudojant robotus atliekamos krūties šalinimo (mastektomijos), ir iškart po jos – krūties rekonstrukcijos operacijos.

Kokie yra šiuolaikiniai ankstyvo HER2 teigiamo krūties vėžio gydymo metodai, naujos biologinės terapijos galimybės – apie tai kalbėjo Marc Thili iš Frankfurto prie Maino (Vokietija), kokių rezultatų pasiekta gydant CDK4 / 6 inhibitoriais – tokia Guy H. Jerusalem iš Lježo (Belgija) pranešimo tema, kokių perspektyvų atveria krūties vėžio molekuliniai tyrimai – naujienomis dalijosi Roman Rouzier, Curie instituto (Prancūzija) atstovas. Daug kolegų klausimų sulaukė A. Česo pristatyti tyrimų rezultatai, įrodantys, kiek prailgina pacienčių gyvenimą efektyvus sisteminis HER2 teigiamo krūties vėžio gydymas.  Tai tik kelios iš renginio temų – viso pristatyta daugiau kaip 20 pranešimų, kurių autoriai  – užsienio ir Lietuvos medikai.

Reikalinga sistema, kuri garantuotų geriausią gydymą

Konferencija prasidėjo įkvepiančiu chirurgės Agnės Čižauskaitės (KUL) pranešimu „Nauja sena krūties vėžio gydymo strategija. Ką Tu gali padaryti, kad pakeistum pasaulį?“, kuriame autorė pristatė naują idėją – sukurti organizaciją, vienijančią ne tik įvairių sričių medikus, bet ir krūties vėžiu sergančias moteris, jų artimuosius. Naujoji organizacija padėtų spręsti ne tik gydymo, bet ir socialines, psichologines sergančiųjų problemas.

O kokia apskritai situacija Lietuvoje su krūties vėžio diagnostika bei gydymu? Konferencija – geras pretekstas plačiau pakalbėti apie situaciją.

„Labai svarbu sukurti sistemą, kuri garantuotų, kad būtų operatyviai atlikta diagnostika, greitai gauti tyrimų rezultatai ir numatytas tolimesnis gydymas. Šiais laikais turime galimybes atlikti genetinius, molekulinius tyrimus, nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti daugiau ar mažiau agresyvų gydymą. Tarkime, turime dešimt moterų, kurioms diagnozuotas antros stadijos krūties vėžys. Anksčiau joms visoms būtų skirtas identiškas gydymas, šiandien galime kalbėti apie personalizuotą mediciną – t.y. pasirinkti konkrečiai pacientei pagal jos anamnezę, genetiką tinkamiausią gydymą. Galimybės yra, tik reikia jas suderinti, koordinuoti“, – kalbėjo A. Česas.

Pasak pašnekovo, tai padėtų siekti ir geresnių gydymo rezultatų, ir užtikrintų geresnę sergančių moterų gyvenimo kokybę, ir padėtų sutaupyti lėšų.

Geresnę gyvenimo kokybę ir geresnius gydymo rezultatus suteikia ir metastazavusiam vėžiui gydyti vietoj chemoterapijos taikoma hormonų bei taikinių terapija. Taip gydomos moterys gali dirbti, gyventi visavertį gyvenimą.

Ar visi šie konferencijoje aptarti nauji, inovatyvūs gydymo metodai Lietuvoje jau prieinami?

„Lietuvoje situacija nėra bloga, netgi geresnė nei kitų kaimyninių šalių. Bet dar tikrai nėra prieinami visi reikalingi vaistai. Mūsų darbas gerokai palengvėtų, jei situacija būtų aiškesnė, jei bent jau žinotume, kada galime tikėtis naujų kompensuojamų vaistų. Pavyzdžiui, Estijoje jie irgi dar neturi visų naujovių, bet žino, kada kurie vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą“, – sakė A. Česas.

Todėl ir vienas iš šios konferencijos tikslų – ne tik susipažinti su naujausiais gydymo metodais, pasidalyti patirtimi, bet ir teikti rekomendacijas LR Sveikatos apsaugos ministerijai, kad šie pasiteisinę nauji metodai taptų plačiai taikomomis gydymo gairėmis.

Nuotraukose: 5-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“.

 

Apie Lietuvos onkologų chemoterapautų draugiją

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija, įkurta 2000 m., vienija per 90 narių.  Pagrindiniai draugijos tikslai –  skatinti onkologijos ir navikų medikamentinės terapijos, mokslo, mokymo ir praktinio įdiegimo integracinį procesą, vienyti ir koordinuoti Lietuvos Respublikos onkologų chemoterapeutų, onkologų jėgas siekiant pažangos navikų medikamentinėje terapijoje, sudaryti ir keisti, atsižvelgus į mokslo pasiekimus, navikų chemoterapijos gydymo standartus. Taip pat – padėti draugijos nariams kelti profesinį pasirengimą, propaguoti visuomenėje onkologinių ligų profilaktiką, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, informaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms organizacijoms aktualiais navikų terapijos klausimais.

Kontaktai žiniasklaidai::

Vaida Samuolytė, tel. (8~682) 43660;  e. paštas vaida.samuolyte@gmail.com

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, –

Naujienos iš interneto
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū
Privacy Policy