Turinys:
Deja retas paprastas Lietuvos gyventojas yra tinkamai pasirengęs padėti sau bei savo artimiesiems, nesupranta kaip tiksliai žmogų veikia radiacija, koks tai yra pavojus, kaip su tuo susijęs jodas, kokiu pavidalu ir kokiais kiekiais jį reikėtų vartoti. Natūralu, juk tai ne gripas su kuriuo susiduriame kiekvienais metais, su radioaktyviuoju užterštumu realiai yra susidūrę nedaug žmonių.
Jodas nuo radiacijos
Ekstremaliosios situacijos atveju jodo preparatus reikėtų vartoti tik esant aiškioms sveikatos apsaugos rekomendacijoms, kaip nurodė civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų institucijos, ir tik griežtai apibrėžtomis dozėmis. Tos pačios institucijos turėtų turėti radioprotekcinių vaistų atsargų avarijos atveju. Apie tai turėtų būti informuojama per spaudą, radiją, televiziją ir socialinę žiniasklaidą.
Daugelis šalių turi civilinės saugos padalinius kurie kaupia jodo preparatų atsargas ekstremalioms situacijoms. Štai 2021 m. birželį paleidžiant abejotino saugumo, pirmąją Baltarusijos atominę elektrinę kuri yra visai netoli mūsų šalies pasienio, Lietuviai tikrai ne juokais susirūpino savo saugumu. Tačiau atominė energetika kelia nerima ne tik Lietuvos gyventojams. Dar 2019 metais, kita Europos Sąjungos šalis – Vokietija nusipirko didelį kiekį tablečių avarijos kaimyninių šalių branduoliniuose reaktoriuose atvejui.
Kalbant apie jodo vartojimą nuo radiacijos – laikas yra itin svarbu. Prevencinio poveikio efektyvumas skaičiuojamas valandomis, pavėlavus pavartoti reikiamą vaistą keliomis valandomis gali sumažėti jo apsauginis poveikis, todėl kai kuriais atvejais (pvz esant prieštaringai ar neužtikrintai informacijai), siekiant apsaugoti savo šeimą ir save, galutinį sprendimą gali tekti priimti patiems.
Kaip jodas veikia radiaciją
Avarijos atominėje elektrinėje (AE) atveju radioaktyviosios medžiagos į orą išsiskiria aerozolių ir garų pavidalu, kurie daugiausia pasklinda vėjo kryptimi. Šios medžiagos į organizmą patenka per kvėpavimo takus, todėl viena svarbiausių asmeninės apsaugos priemonių yra respiratorius, o jo neturint – mums jau įprasta medžiaginė kaukė, kurių atsargos dėl šalį vis dar kamuojančio COVID-19 viruso kiekvienuose namuose turėtų būti pakankamos.
Norint sužinoti kaip jodas padeda nuo radiacijos reikia suprasti šiek tiek fiziologijos. Jodas (ne radioaktyvusis jodas-131, o įprastas stabilusis jodas-127) – svarbus mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų sintezei. Teoriškai, su kasdieniu maistu organizmas turi būti aprūpinamas reikiamu jodo kiekiu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad jei jo suvartojama nepakankamai (vietovėse, kur dirvožemyje trūksta jodo), gyventojams pasireiškia su jodo trūkumu susijusių ligų simptomatika, ūmesniais atvejais netgi sulėtėja vaikų fizinis ir protinis vystymasis. Tipiškai – jodo trūkumas rečiau pasireiškia ten, kur gyventojai valgo daug jūros žuvies ir jūros gėrybių.
Organizmui būdinga nuostabi savybė – kai maiste trūksta kurio nors esminio mikroelemento, jo pasisavinimas padidėja (organizmas siekia žūtbutinai sukaupti didesnį rezervą trūkstamų medžiagų), o priešingu atveju – perteklius paprastai neutralizuojamas kepenyse ir išskiriamas su šlapimu per inkstus.
Taip yra ir su jodu. Tačiau svarbu žinoti, jog organizmas neatpažįsta jodo izotopų (cheminiu požiūriu, stabilusis t.y. sveikasis jodas-127 ir radioaktyvusis jodas-131 tai ta pati medžiaga) Todėl, jei į organizmą patenka radioaktyviojo jodo, norint padėti organizmui reikia suvartoti didelį jodo junginių kiekį. Dėl to visas jodas – ir radioaktyvusis, ir stabilusis – pradeda sparčiau šalintis iš organizmo.
Jodas savaime nėra priešnuodis radicijai – šis apsaugos principas, tai kažkas panašaus į skrandžio plovimą apsinuodijus – nuodai praskiedžiami švariu vandeniu, viskas kartu ištraukiama ir taip kelis kartus, kol nuodų koncentracija sumažėja iki saugesnio lygio.
Svarbu suprasti, kad radioaktyvusis jodas pasklinda į aplinką, o vėliau lengvai randa kelių patekti į organizmą. Dažnai su neplautų vaisių ir daržovių paviršiumi ir su užterštose ganyklose ganomų gyvulių pienu.
Medikai bei radiacinės saugos specialistai aiškina taip: kadangi jodas kaupiasi skydliaukėje, geriausia išankstinė apsauga yra papildyti ją stabiliu jodu prieš patenkant į aplinką užterštą radioaktyviuoju jodu, o jodo trūkumas prieš radioaktyvųjį užteršimą yra blogiausias scenarijus. Taigi svarbus kiekvienam žmogui kylantis klausimas – kada vartoti jodo preparatus.
Kaip vartoti jodo tabletes
Radiacinės saugos specialistai nurodo, jog didžiausias poveikis pasiekiamas, kai vaisto išgeriama likus 6 valandoms iki kontakto su radioaktyviuoju jodu, o vėliau jo poveikis smarkiai sumažėja. Po 8 valandų jodo vartojimas tampa praktiškai nenaudingas.
Akivaizdu, kad priklausomai nuo to kur esate, branduolinio incidento atveju, apsauginio jodo ne visiems pavyksta išgerti iš anksto, tačiau jo galima pasiimti, jei planuojama išeiti iš slėptuvės arba jei reikia kirsti radioaktyvaus užteršimo teritorijas. Be to, apsaugos poveikis yra gana efektyvus, jei jodas vartojamas iš karto po nelaimės.
Radiacinės saugos centro informacija
Kalio jodido tablečių vartojimas įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai:
Siekdama tinkamai pasirengti galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms, Sveikatos apsaugos ministerija nupirko kalio jodido (KI) tablečių ir paskirstė jas 16-oje savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Astravo atominės elektrinės.
KI skirtas apsaugoti žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Skiriama vienkartinė 130 mg KI dozė, tai yra 2 KI tabletės po 65 mg, kurios apsaugo suaugusio žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo 24 valandas. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi avarinę situaciją (radioaktyviojo jodo išmetimo trukmę, žmonių evakuavimo galimybes, kt.), suaugusiems žmonėms gali rekomenduoti suvartoti dar vieną paros dozę. Išimtis taikoma naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, kuriems rekomenduojama tik viena KI paros dozė. Todėl savivaldybėse vienam suaugusiam žmogui išduodamas KI tablečių skaičius yra toks, kokį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Branduolinės ar radiologinės avarijos metu aplinkoje pasklidus radioaktyviojo jodo ir tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, reikia suvartoti žmonių amžiaus grupei nustatytą KI tablečių kiekį:
naujagimiams iki 1 mėn. rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra ketvirtis tabletės;
kūdikiams nuo 1 mėn. iki 3 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra pusė tabletės;
vaikams nuo 3 iki 12 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra viena tabletė;
vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra dvi tabletės.
Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne ankščiau nei prieš 24 valandas. Blokuoti skydliaukę KI dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Naudoti KI tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga, todėl žmonės turi griežtai laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų.
Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos atveju netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugo skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio.
Radiacinės saugos centras lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis parengė informaciją, kaip vartoti KI tabletes įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Ją rasite Radiacinės saugos centro interneto svetaineje
Kada negalima vartoti jodo
Prieš vartojant bet kokį vaistą, net ir gydomąsias dozes, reikia įvertinti, ar nauda viršija galimą riziką. Labai svarbu suprasti, kad apsaugai nuo radiacijos naudojamos jodo dozės yra šokiruojančios, tūkstančius kartų viršijančios įprastą terapinę dozę. Dėl to, vartojant jodą, galimi toksiniai ir alerginiai virškinimo trakto ir odos reiškiniai. Tokie šalutiniai poveikiai dažniau pasitaiko tiems kurių mitybos racione yra įprastas jodo trūkumas ir organizmas prieš tai kentėjo nuo sistemingo jodo trūkumo. Štai Lenkijoje, kur yra statistinių duomenų apie masinį jodo preparatų vartojimą po Černobylio avarijos, nepageidaujamos organų (ne skydliaukės) reakcijos buvo pastebėtos iki 5% atvejų.
Tačiau nekalbant apie bendras statistikas, kiekvienas žmogus turi vadovautis savo šalies civilinės saugos rekomendacijomis kurios paprastai yra parengtos pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) gaires. Negana to, kiekvienas turi įvertinti savo paties sveikatos būklę, kontraindikacijas, o esant abejonėms – konsultuotis su savo šeimos gydytojų ar kitu specialistu galinčiu patarti ir tinkamai įvertinti kiekvieno asmens ligos istoriją.
