Turinys:
Inkstai – gyvybiškai svarbus organas. Pagrindinė jų funkcija – iš kraujo pašalinti medžiagų apykaitos produktus. Tačiau dėl įvairių priežasčių lėtiniam inkstų nepakankamumui pasiekus galutinę stadiją inkstai nustoja veikti. Kaip rodo statistika, Lietuvoje tokią diagnozę kasmet išgirsta daugiau nei 300 žmonių. Lėtinis inkstų nepakankamumas nustatomas dar keliems tūkstančiams pacientų.
Tyrimais įrodyta, kad sergantieji inkstų funkcijos nepakankamumu dažniau patiria insultą ir infarktą, kurių būtų galima išvengti laiku diagnozavus sutrikimą. Deja, nemažai žmonių ignoruoja inkstų ligų požymius, o ir inkstų ligos – itin klastingos, dažnai – ir be jokių specifinių simptomų. 9 iš 10 žmonių net nežino turintys inkstų nepakankamumą, o vos pusei pacientų dializės pradedamos atlikti laiku, o ne pavėluotai. Tad ką svarbu žinoti apie inkstų nepakankamumą?
Visų pirma, išskiriami 2 inkstų nepakankamumo tipai: ūminis ir lėtinis.
Ūmus inkstų nepakankamumas
Ūmus inkstų nepakankamumas gali išsivystyti per kelias paras, o kartais net ir vos per kelias valandas. Dažniausiai liga vystosi sutrikus kraujotakai inkstuose, staiga netekus skysčių (pavyzdžiui, po gausaus vėmimo, viduriavimo), nudegus, patyrus šoką. Ūminį inkstų nepakankamumą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai:
- apsinuodijimas maistu;
- apsinuodijimas chemikalais;
- nefrotoksinių (inkstus pažeidžiančių) medikamentų vartojimas: inkstų funkciją sutrikdo skausmą, uždegimus malšinantys, temperatūrą mažinantys vaistai;
- inkstų nepakankamumas gali grėsti ir negydant lėtinių infekcijų židinių, ūmių infekcijų, todėl būtina gydyti kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.;
- dar vienas iš galimų ligos sukėlėjų – kliūtys, trukdančios nutekėti šlapimui (pvz., prostatos hiperplazija, navikas, akmenys ir kt.).
Apie ūminį inkstų nepakankamumą įspėja šie simptomai: dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, padidėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, dusulys, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, patinimai, psichikos sutrikimai, sąmonės netekimas, traukuliai.
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Lėtinis inkstų nepakankamumas vystosi ilgesnį laiką. Lėtinis nepakankamumas – kur kas pavojingesnė būklė, negrįžtamai sutrikdanti glomerulų filtracijos greitį. Inkstų glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir susidaro pirminis šlapimas.
Kaip numatyta TLK-10-AM sisteminiame ligų sąraše, lėtinis inkstų nepakankamumas diagnozuojamas negrįžtamam ūminiam inkstų nepakankamumui užsitęsus ilgiau nei 3 mėnesius ir (arba) instrumentiniais bei laboratoriniais tyrimais nustačius lėtinio inkstų pažeidimo požymių ir GFG <90 ml/min.
Lėtinio inkstų nepakankamumo priežastys:
Ši pavojinga būklė vystosi dėl įgimtų ar įgytų inkstų ligų. Persirgus inkstų ligomis, pasikeičia šio organo struktūra, o normalius audinius – nebefunkcionuojantys surandėję audiniai. Galiausiai inkstai nustoja veikti.
Lėtinį inkstų nepakankamumą išduoda šie simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, apetito praradimas, padidėjęs svoris, išsausėjusi oda, aukštas kraujospūdis, pageltusi gleivinė, apatiškumas.
Inkstų nepakankamumo gydymas
Priklausomai nuo ligos tipo ir laipsnio gydymas kiek skiriasi. Pirmiausia svarbu, kad pacientas reguliariai būtų stebimas šeimos gydytojo ar nefrologo. Atidi stebėsena padeda išvengti inkstų nepakankamumo progresavimo, o tuo pačiu – gyvybei grėsmę keliančių komplikacijų.
Ūminis inkstų nepakankamumas gydomas ligoninėje. Gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į veiksnius, sukėlusius ligą. Svarbiausias gydymo tikslas – užtikrinti inkstų kraujotaką.
Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai gydomas taikant hemodializę, peritoninę dializę arba inksto transplantaciją. Lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą galima tik pristabdyti, bet visiškai sustabdyti – ne, todėl ligai progresuojant inkstų transplantacija neišvengiama.
Inkstų nepakankamumo prevencija
Norint, kad inkstai būtų sveiki, reikia laikytis sveikos gyvensenos principų: reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių, vengti streso.
Svarbu: Paplitęs mitas, kad, sergant inkstų ligomis, reikia gerti mažiau skysčių, nes neva apkraunami inkstai. Tačiau iš tiesų yra priešingai: sveikai funkcionuoja tik nuolat „įdarbinti“ inkstai. Priklausomai nuo amžiaus, KMI ir kitų faktorių, kasdien reikėtų išgerti apie 1,5–2,5 l skysčių (daugiausia jų turėtų sudaryti vanduo). Vėlgi, kiekvienas atvejis yra individualus: jei asmuo, sergantis arterine hipertenzija, staiga pradės vartoti daug skysčių, liga gali tapti nekontroliuojama.
Reikėtų sveikai maitintis: inkstų veiklą sutrikdo labai sūrus ir aštrus maistas, todėl jo reikėtų vengti. Svarbu riboti ir druskos kiekį maiste, vengti produktų, sudėtyje turinčių daug mineralo kalio (bananų, avokadų, džiovintų vaisių ir kt.). Sergant lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu patariama riboti ir baltymų kiekį maiste.
Didesnę riziką susirgti inkstų nepakankamumu turi žmonės, kurių šeimoje jau buvo inkstų ligų atvejų, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, širdies ligomis. Todėl jiems patariama nuolat tikrinti kraujo spaudimą, atlikti kreatinino kiekio, rodančio inkstų būklę, ir kitus gydytojo skirtus tyrimus. Šie tyrimai padės laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti inkstų ligas.
