Gliukozės svarba organizmui (paprastais žodžiais)

Gliukozės svarba organizmui (paprastais žodžiais)

Gamtoje gliukozė labai paplitusi: jos yra žaliose augalo dalyse, sėklose, įvairiuose vaisiuose ir uogose. Ypač daug jos yra prinokusiose vynuogėse, todėl neretai ji dar vadinama vynuogių cukrumi. Iš gliukozės sudarytas krakmolas, celiuliozė, glikogenas.

Žmogaus kraujyje visada yra gliukozės: nevalgiusių sveikų žmonių gliukozės koncentracija svyruoja nuo 3.3 iki 6.2 mmol/l. Kai suvalgoma daug gliukozės turinčio maisto, kraujyje jos gerokai padidėja, jos perteklius gali būti pašalinamas su šlapimu arba sukaupiamas glikogeno atsargomis kepenyse, kad esant reikalui vėl galėtų atvirsti gliukoze ir tarnauti organizmo energetinėms reikmėms. Maisto racione pastoviai viršijant organizmo poreikiams reikalingą bet kurio angliavandenio kiekį, jų perteklius gali virsti riebalais ir kauptis riebaliniame audinyje, sukeldamas nutukimą.

gliukozės norma sergant diabetuSergant cukriniu diabetu gliukozės koncentracija kraujyje viršija leistinas ribas ir turi būti reguliuojama vaistais, dieta, fiziniu krūviu. Šia liga sergantieji asmenys turi gerai išmanyti savo ligą, mokėti paskaičiuoti suvalgomų angliavandenių kiekį, vengti gryno cukraus vartojimo. Tačiau net sergantiems cukriniu diabetu neretai prireikia gliukozės pagalbos: jų kraujyje ryškiai sumažėjus šios medžiagos kiekiui (perdozavus vaistus, mažiau pavalgius, aktyviau pajudėjus), neretai išsivysto hipoglikemijos būsena: svaigsta galva, juntamas silpnumas, rankų ir kojų drebulys, prakaitavimas. Tokiu atveju reikia skubiai suvalgyti gliukozės turinčio maisto ar išgerti jos tabletę, nes laiku to neatlikus, ligonis gali netekti sąmonės, atsirasti traukuliai. Tuomet gelbsti tik į veną švirkščiamas gliukozės tirpalas.

Dažnai galima išgirsti paplitusias diskusijas: “Gliukozės reikia smegenims”, “Ne, ji skatina sklerozę”. Kuris teiginys teisingas? Vargu ar reikia apie tai diskutuoti – visur reikalingas saikas ir paprasta matematika: valgysi daug saldumynų ir būsi nejudrus – viršsvorio neišvengsi. Norint neužsimiršti, reikia skaičiuoti, kad 1 gramas gliukozės (kaip ir kitų angliavandenių) lygus 4 kalorijoms.

O smegenys yra pats jautriausias gliukozės trūkumui organas. Sumažėjus gliukozės koncentracijai kraujyje daugiau kaip 50 proc. vystosi ryškūs smegenų veiklos sutrikimai. Ypač daug šios medžiagos pareikalauja intensyvus smegenų darbas: įtemptas mokymasis, ruošimasis egzaminams, stresinės aplinkybės, greitas organizmo augimas. Ir nesergant cukriniu diabetu ne vienas esam patyrę, kad pavargus ar ilgiau nevalgius daromės irzlūs, dirgloki, pajuntame silpnumą, o neretai ir galvos skausmą. Tai lengva hipoglikeminė būsena, kuri greitai atsitolina sučiulpus ledinuką, gliukozės tabletę ir signalizuoja, kad turime… pavalgyti.

Keletas svarbesnių faktų:

• Normaliai besimaitinančio žmogaus organizmas angliavandenių suvartoja 4 – 4.5 kartų daugiau negu baltymų. Esant angliavandenių trūkumui krenta žmogaus darbingumas tačiau perteklius verčia organizmą juos kaupti riebalų formoje;
• Virškinimo proceso metu krakmolas ir disacharidai skyla iki monosacharidų. Iš čia jie pagrinde gliukozės pavidalu keliauja į kraują;
• Gliukozė yra organizmo energijos šaltinis (kuras);
• Sveiko žmogaus organizmas subalansuotas taip, jog palaiko maždaug vienodą gliukozės kiekį kraujyje su nedideliais šuoliais pavalgius;
• Atliekant kraujo tyrimą matuojama gliukozės norma kuri paprastai patenka į 3.33-5.55 mmol/l režius (kraujyje) ir 3.1 – 6.1 mmol/l (kraujo serume);
• Gliukozė labai paplitusi gamtoje, jos gausu vaisiuose, daržovėse, meduje.
• Ištirta jog fruktozė yra beveik dvigubai saldesnė už cukrų, o gliukozė šiek tiek mažiau saldi nei cukrus;
• Yra daug šnekama apie subalansuotą dietą, tačiau supaprastintai galima įverdinti, jog teisingą mitybą sudaro: 25-30% riebalų, 15-20% baltymų, 50-60% angliavandenių;
• Ne visi angliavandeniai yra vienodi, todėl ieškodami sveikesnio maisto turėtume rinktis “sudėtingų”, o ne “paprastųjų” angliavandenių turintį maistą.

Gliukozė žmogaus ir gyvūnų organizme lengvai skaidosi ir išskiria daug energijos. Ji yra tarsi mūsų organizmo kuras. Didžioji energijos dalis, gauta skaidant gliukozę akumuliuojama, tačiau šių atsargų labai sumažėja organizmui badaujant, sunkiai dirbant, intensyviai sportuojant, didesnio angliavandenių kiekio reikia augančiam organizmui. Be to gliukozė reikalinga pilnam riebalų sudeginimui. Gliukozės trūkumas veda prie riebiųjų rūgščių pertekliaus bei ketozinės būsenos, kuomet organizme ima kauptis acetonas. Ši būsena dažna sergant cukriniu diabetu, bet gali išsivystyti ir badaujant. Tokiais atvejais reikalingas gydymas gliukozės preparatais.

Medicininėje praktikoje yra naudojami įvairios koncentracijos gliukozės tirpalai bei gliukozės tabletės. Gliukozės preparatai stimuliuoja visų organizmo ląstelių funkciją, nes gerina jų energetinį balansą, gali būti papildomos mitybos šaltiniu. Gliukozės tirpalai lašinami į veną siekiant atstatyti organizmo netektų skysčių balansą, nukraujavus, norint greičiau iš organizmo pašalinti įvairias toksines medžiagas. Toks įvairiapusiškas gliukozės preparatų poveikis ir mažas jų toksiškumas sąlygoja gliukozės preparatų populiarumą sergant kepenų ligomis, toksinėmis infekcijomis, apsinuodijimų atvejais, sutrikus širdies veiklai. Gliukozės preparatai nepakeičiami gydant ūmias cukrinio diabeto komplikacijas: acidozę, hipoglikemijas. Nė vienas diabetu sergantysis žmogus neturėtų išeiti iš namų be gliukozės tabletės ar kito greitai veikiančio angliavandenio, kad galėtų jį greitai suvalgyti pajutus pirmuosius hipoglikemijos požymius.