Černobylio atominės elektrinės avarijos atgarsiai praėjus ketvirčiui amžiaus

  • Autorius: Guostė B.
  • 2011 19 balandžio
  • 0
  • 65 Views

Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad mokslininkų pažabotas taikusis atomas kartas nuo karto parodo savo aštrius nagus. Įvykiai Japonijoje vėl išgąsdino pasaulį, privertė dar kartą susimąstyti apie branduolinės energetikos objektų saugumą bei peržvelgti ateities energetikos perspektyvas. Tai įvyko praėjus 25 metams po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Pastaroji avarija buvo pirmasis rimtas įspėjimas visam pasauliui, kad taikusis atomas nėra jau toks taikus, kai dėl tam tikrų priežasčių susiklosto aplinkybės, leidžiančios atominiam monstrui ištrūkti į aplinką.

Avarija Černobylio atominėje elektrinėje mobilizavo daugelio pasaulio šalių specialistų susitelkimą, reaguojant į įvykius, priimant sprendimus dėl techninių priemonių taikymo avarijos padariniams likviduoti bei dėl tinkamų priemonių taikymo visuomenės sveikatai užtikrinti. Ši avarija buvo akstinas daugeliui šalių, ypatingai Europos žemyne, stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aptikimo aplinkoje bei jų įvertinimo priemones. Avarija Černobylio atominėje elektrinėje parodė, kad per palyginti trumpą laiką, kelias paras, radioaktyviosios medžiagos gali pasklisti didelėje teritorijoje, nulemdamos neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, darydamos žalą ūkiui bei sukeldamos stresą tiek ekonomikoje, tiek žmonių sąmonėje. Pirmą kartą akivaizdžiai pasimatė, kad radioaktyviosios medžiagos, kurių nei pamatysi akimi, nei užuosi, gali palyginti greitai užteršti dideles teritorijas, ir kad gyventojų apsaugai reikalingos taikyti priemonės turi būti parengtos iki tokių įvykių atsitikimo, nes delsti nėra kada, būtina imtis skubių apsaugomųjų veiksmų visuomenės sveikatai bei saugumui užtikrinti. Kitas svarbus, visus labai išgąsdinęs faktas, pasirodęs visu baisumu, buvo tas, kad aplinkoje pasklidusios medžiagos išliks čia dar ilgam, kad daugelis į aplinką patekusių branduolinių medžiagų dalijimosi produktų – radioaktyviųjų medžiagų yra ilgaamžės, jų pusėjimo trukmė siekia trisdešimt metų, o kai kurių, pavyzdžiui, transuraninių elementų, ir milijonus metų. Tai nulėmė ilgalaikę teritorijų, kuriose radioaktyviosios medžiagos nusėdo su atmosferos iškritomis, taršą, privertė žmones imtis veiksmų, nustatant tokių medžiagų kiekius ir taikant atitinkamas priemones jų sumažinimui.

Daugelis Europos šalių, kuriose radioaktyviosios medžiagos pasklido po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, taikė apsaugomuosius veiksmus gyventojų sveikatai užtikrinti – ribojo pieno vartojimą kūdikių maistui iš karto po avarijos, draudė ganyti gyvulius lauke, kol nebus atlikti tyrimai bei nustatyta, kad ganyklų žolė nėra taip stipriai užteršta, kad radioaktyviosios medžiagos, patekę į pieną ar gyvulių mėsą, galėtų sukelti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Avarija Černobylio atominėje elektrinėje paskatino vystyti radiologinę įrangą, radioaktyviųjų medžiagų aptikimo metodus, rengti radiacinės bei branduolinės saugos specialistus, t. y. imtis kompleksiškų ir būtinų priemonių radiologinių bei branduolinių avarijų prevencijai bei tokių avarijų padarinių likvidavimui. Ši avarija taip pat parodė, kad visuomenė labai skaudžiai reaguoja į informacijos trūkumą, labai lengvai tokiu atveju valstybių vyriausybės gali prarasti žmonių pasitikėjimą, kurį susigrąžinti nėra lengva.

Lietuvai būdingi visi anksčiau išvardinti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje padariniai – tiek radioaktyviųjų medžiagų sklaida šalies teritorijoje, tiek žmonių susirūpinimas padariniais jų sveikatai bei tam tikras nepasitikėjimas valdančiosiomis institucijomis dėl informacijos nepateikimo pirmosiomis dienomis po avarijos. Radioaktyvusis debesis praėjo virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, palikdamas gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyse. Labiausiai nukentėjo Varėnos, Alytaus ir kiti pietų Lietuvos rajonai bei vakarinėje šalies dalyje esantys Neringos bei Klaipėdos rajonai. Kaip paprastai būna avarijų atominėse elektrinėse atveju, didžiausią taršą nulėmė radioaktyvusis jodas. Nors jis yra palyginti trumpaamžis radionuklidas, kurio pusėjimo trukmė yra 8 paros, tačiau pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto minėtuose regionuose buvo tokio lygio, kad teko riboti pieno ir jo produktų vartojimą maistui, ypatingai kūdikiams. Tuo pačiu, šiuose šalies regionuose pasklido ir gana dideli ilgaamžių radionuklidų – radioaktyvaus cezio ir stroncio – kiekiai, kurie iki šiol vis dar nustatomi grunte ir miško produktuose. Vykdant nuolatinę maisto ir geriamojo vandens radiologinę stebėseną, minėtų radionuklidų kiekiai, nors ir palyginti maži, tačiau vis dar aptinkami pagrindiniuose maisto produktuose bei mūsų šalies gyventojų taip mėgiamose miško gėrybėse – grybuose bei uogose. Reikėtų paminėti, kad mūsų gyventojai tiesiogiai nenukentėjo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, tačiau šalies gyventojai patyrė, priklausomai nuo šalies regiono, kuriame tarša buvo didesnė, papildomą apšvitą dėl įkvėpto radioaktyvaus jodo bei radionuklidų, patekusių į žmogaus organizmą su maistu. Tačiau kur kas didesnę apšvitą patyrė mūsų šalies gyventojai, dalyvavę avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likvidavimo darbuose. Nors gauta apšvita ir negalėjo nulemti susirgimų, būdingų dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, tačiau šiems asmenims vėliau buvo nustatytas didesnis kito pobūdžio susirgimų dažnis, ypatingai širdies bei nervų sistemų, ko gero dėl patirto streso, atliekant avarijos likvidavimo darbus.

Avarija Černobylio atominėje elektrinėje sutelkė jėgas visų šalies institucijų, kurios įgalino pagelbėti priemonėmis, reikalingomis avarijos padariniams įvertinti bei padėti priimti tinkamus sprendimus gyventojų sveikatai ir saugumui užtikrinti. Po avarijos, Respublikinės sanitarijos ir epidemiologijos stoties Radiologijos laboratorijos, Fizikos instituto ir Veterinarijos laboratorijos specialistai atliko daugybę radiologinių tyrimų, nustatančių radioaktyviųjų medžiagų kiekius pašaruose, piene, dirvožemyje, kituose aplinkos objektuose, kad būtų galima įvertinti ar taršos lygiai nėra tokie dideli, kad maisto produktų vartojimas galėtų sukelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, o apšvita, kurią gyventojai gautų, viršytų nustatytus didžiausius leistinuosius lygius. Buvo atliekami ne tik tyrimai, bet ir vertinama apšvita, taikant visuotinai priimtus apšvitos vertinimo modelius.

Avarija Černobylio atominėje elektrinėje taip pat parodė, kad budrumas ir parengtis yra būtini – kiekviena valstybė turi turėti tinkamas priemones radiologinių bei branduolinių avarijų prevencijai bei padarinių šalinimui. Tarptautiniu mastu buvo vystoma radiacinės saugos koncepcija, mokslinių tyrimų pagrindu buvo tikslinami jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio padarinių kriterijai bei atitinkamai koreguojami apšvitos leistinieji lygiai bei apšvitos vertinimo modeliai, kurie leistų pakankamai tiksliai numatyti neigiamus spinduliuotės padarinius. Kartu vystėsi techninės priemonės jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimui ir matavimui. Be abejo, vystėsi ir branduolinės energetikos sritis, buvo kuriami modernesni reaktoriai, stiprinamas jų techninis saugumas, diegiamos modernios šiuolaikinės priemonės, užtikrinančios galimų avarijų išvengimą.

Pastarieji dvidešimt penkeri metai parodė, kad taikusis atomas gali ramiai tarnauti žmonijos gerovei, buvo sukonstruota ir pastatyta bei be jokių sutrikimų veikė daugybė reaktorių visame pasaulyje, tiekiančių elektros energiją žmonėms. Visas pasaulis puikiai suprato, kad didėjant elektros energijos suvartojimui, branduolinė energetika yra viena iš prioritetinių sričių, aprūpinančių reikiama energija žmoniją ir, kad branduolinės energetikos negali šiuo metu pakeisti nei kasybos ištekliai, nei atsinaujinančios energijos šaltiniai, kurie pastaruoju metu itin populiarėja. Panašu, kad žmonija kol kas nesukūrė naujo energetikos sričiai reikalingo gamybos būdo ir, kad branduolinė energetika yra efektyvi priemonė žmonijos tinkamam vystymuisi užtikrinti.

Tačiau šių metų kovo mėnesio įvykiai Japonijoje dar kartą parodė, kaip svarbu yra atominių elektrinių techninis saugumas bei institucijų, gebančių laiku ir tinkamai imtis visuomenės sveikatos apsaugomųjų veiksmų, buvimas. Būtina akcentuoti, kad Japonijos institucijos pakankamai greitai ėmėsi tinkamų priemonių tiek savo šalies gyventojų apsaugai, tiek pasaulio visuomenės informavimui apie situaciją bei jos pakitimus. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad daugelis Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, skubiai sutelkė visų atsakingų institucijų specialistus situacijos analizei bei rekomendacijų savo šalies gyventojams teikimui. Ir galima pasidžiaugti, kad pavyko sutelkti Sveikatos, Aplinkos apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų, Radiacinės saugos centro ir Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto specialistus bendrai veiklai, prevencinių priemonių taikymui, radiologinių tyrimų atlikimui bei teikiant informaciją susirūpinusiai mūsų šalies visuomenei. Tai yra tai, ko mus išmokė avarija Černobylio atominėje elektrinėje prieš dvidešimt penkerius metus – būti visada pasirengusiems netikėčiausioms situacijoms, nors ir kaip neįtikinamos jos atrodytų.

Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū
Privacy Policy