Bėgimas lauke: kokias rizikas slepia šaltasis sezonas? | Būkime sveiki

Bėgimas lauke: kokias rizikas slepia šaltasis sezonas?

  • Autorius: Guostė B.
  • 2019 14 lapkričio
  • 0
  • 128 Views

Nors šaltajam sezonui artėjant  daugelis treniruotes lauke iškeičia į šiltą sporto salę, gryname ore praleistas laikas turi ne vieną privalumą. Bėgiojant lauke šaltuoju metų laiku organizmas grūdinasi, žmogaus imunitetas stiprėja, o mankšta tampa puikia proga pakeisti aplinką. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje specialistai primena – dėl organizmo reakcijos į žemą temperatūrą, bėgiojant lauke vėlyvą rudenį ir žiemą traumos tyko už kiekvieno kampo, tad sportui reikia tinkamai pasiruošti.

Skirtingai nei vasarą, žiemą padaugėja rizikos veiksnių, dėl kurių malonus sportas gryname ore gali baigtis traumomis ar kitais negalavimais.

„Bėgiojant lauke šaltuoju sezonu reikia būti ypač atidiems. Dėl trumpesnių dienų ir prieblandos sunkiau pastebėti šaligatvių nelygumus, jie būna slidūs dėl nukritusių lapų, drėgmės ar plikledžio. Bet koks slystelėjimas ar kluptelėjimas ant nelygaus šaligatvio gali baigtis raiščių patempimu, sąnarių trauma ar lūžiais. Tai – dažniausi nelaimingi atsitikimai sportuojant žiemą“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros skyriaus vadovė Marija Radžvilienė.  

Anot draudimo specialistės, būtent pastarųjų tikimybė žiemą išauga labiausiai: „Nuo peršalimo, gerklės skausmo ar ligos apsisaugoti padeda tinkamas pasirengimas ir apranga. O tam, kad netinkamai padėta koja nevirstų trauma, būtinas apšilimas“, – perspėja draudimo ekspertė.

Video reklama:

Lauko treniruotė ir prasideda, ir baigiasi viduje

Sportuojant šaltuoju sezonu, galūnės ir organizmas atvėsta greičiau, tad ypač svarbi yra gera kraujotaka, užtikrinanti ir šilumos paskirstymą žmogaus kūne. Todėl, pasak CrossFit treniruočių Lietuvoje pradininko ir sertifikuoto trenerio Pauliaus Jurėno, prieš žengiant per slenkstį, reikėtų pradėti nuo apšilimo. Jis ne tik padeda kūnui sušilti, bet ir paruošia raumenis bei sąnarius fiziniam krūviui.

„Žmogaus kūnas prisitaiko prie aplinkos sąlygų, todėl iš šiltos aplinkos žengus į žvarbų orą, raumenys susitraukia, o sąnariai sustingsta. Dėl to apšilimą reikėtų atlikti dar namuose ar laiptinėje – pašokinėkite, pramankštinkite sąnarius nuo galvos iki pirštų galų, atlikite tempimus ir tik tada ženkite pro duris“, – sako treneris.

Tinkamai savijautai išsaugoti būtini ne tik parengiamieji veiksmai prieš treniruotę, bet ir tinkama jos pabaiga. Specialistas pataria intensyvią veiklą baigti ne iškart, o pamažu. Pavyzdžiui, bėgimą reikėtų užbaigti lėtesniu tempu ar greitu ėjimu. Kad po treniruotės nevargintų raumenų skausmas, nepamirškite ir tempimų, tačiau juos taip pat atlikite jau grįžę į šildomas patalpas.

„Sveika ir aktyvi gyvensena yra ne trumpalaikis impulsas, bet ilgalaikė ir kryptinga veikla. Dėl šios priežasties pradėti keisti gyvenimo būdą nuo sporto lauke žiemą gali būti rizikinga. Prieš pradedant bėgioti ar mankštintis lauke, galbūt verta pradėti nuo sporto klubo ir tada pamažu prisijaukinti mankštą gryname ore“, – įžvalgomis dalijasi P. Jurėnas. 

Ragina rinktis pažįstamą, prižiūrėtą aplinką

Sportuojantys lauke taip pat turėtų atsižvelgti ir į savo saugumą. Rudenį ir žiemą temsta anksčiau, todėl mėgstantys bėgioti vakarais turėtų pasirūpinti savo matomumu: segėti atšvaitus, kad būtų matomi tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Atšvaitų pasirinkimas sportuojantiems – ypač didelis, pradedant šviečiančiais LED lempučių diržais, baigiant ant rankos ar kojos rišamais atšvaitais bėgikams ir dviratininkams.

Šaltuoju metu M. Radžvilienė taip pat pataria vengti eksperimentų. „Jei mėgstamiausia jūsų sporto šaka yra bėgimas, bėkite laiko patikrintu, gerai apšviestu maršrutu nuvalytose bei prižiūrėtose gatvėse ir nenutolkite nuo namų ar gyvenamų vietų, kadangi čia paprasčiau gauti skubią pagalbą. Naujų erdvių sportui geriau ieškoti šiltuoju sezonu, kai aplinkos sąlygos tam palankesnės“, – kalba M. Radžvilienė.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“

Naujienos iš interneto
Naudojame slapukus (angl. cookies), geros naudojimosi patirties svetaine vardan.
Ok, ačiū